Vieniems varpo gaudimas ateina iš ankstyvos vaikystės, kai sekmadieniais atnešdavo prakilnaus šventumo nuotaiką, kitiems siejasi su mokykliniais metais, kai linksmas varpelis išvaduodavo iš sunkios pamokos, tretiems – tai V. Kudirkos Laisvės varpas: ,,Kelkite, kelkite, kelkite!“  Gana tiksliai varpų reikšmę mūsų kultūroje nusakė šiaulietis poetas Jaunius Kulnys: ,,Varpo gaudimas / seka žmogų, kaip Žodis – / amžiaus dialogas.“

Gimnazijos vario varpelis
Spalio mėnesį išleista kraštotyrininko kultūrologo Jono Nekrašiaus knyga ,,Varpų menas Šiauliuose (XV–XXI a. pradžia)“ atskleidžia įspūdingą mūsų miesto varpų istoriją, neišpasakytą jų įvairovę.

J. Nekrašius šį leidinį paskyrė savo buvusios mokyklos Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 170 metų jubiliejui. Knyga pristatyta iškilmingame renginyje spalio 22-ąją, kai gimnazijos kiemelyje  buvo atidengta skulptūra ,,Varpas“.

Pasak J. Nekrašiaus, atstatytas teisingumas, nes pagal J. Janonio eilėraštį ,,Naujas rytas“ R. Kazlausko 1975 m. sukurtoje skulptūroje seniai turėjo kaboti tikras varpas (deja, metalinę varpo formos plokštelę nudrėskė vagys, ją pakeitė tautodailininko V. Biskio išdrožtas ąžuolinis varpelis), simbolizuojantis mokslo žinių, kultūros šviesą.

Leidinyje smulkiai aprašyti senųjų Šiaulių miesto gimnazijų varpai. Šiaulių berniukų gimnazijoje varpas skambėjo dar XIX a. Garsas buvęs toks stiprus, jog visame mieste girdėdavosi, kada prasideda ar baigiasi pamokos.

Įdomus faktas, kad nuo 1886 iki pat 1935 m. juo skambindavo mokyklos sargas Jonas Mikulskis. Didelė garbė buvo tam gimnazistui, kuriam jis patikėdavo paskambinti varpu. Šiuos įspūdžius yra užrašę buvę gimnazijos auklėtiniai K. Šakenis, M. Biržiška.

J. Nekrašiaus mokymosi metais veikė elektrinis skambutis, bet naudojo ir rankinį varpelį. Jono Krivicko muziejuje saugomas 1876 m. rankinis varpelis. Gimnazijos vestibiulyje iškilmingomis progomis skamba prieš 10 metų rėmėjų lėšomis išlietas varpas.

Varpelis minimas gimnazijos himne „Res non verba“, varpo atvaizdas yra gimnazijos herbe ir antspaude. Įdomu, kad 1926–1927 metais Šiaulių valstybinės gimnazijos moksleiviai varpininkai leido laikraštėlį ,,Varpai“, keli moksleiviški laikraštuko numeriai Šiauliuose išleisti 1988-aisiais.

Per didžiąsias iškilmes suskamba Didždvario gimnazijos (buvusios Šiaulių mergaičių gimnazijos) pasididžiavimas – 1876 metais nulietas varpelis, perdirbtas iš puošnios karietos atributo. Jis skelbia džiaugsmą ir viltį, praneša apie dar vienų mokslo metų pradžią ar pabaigą.

Varpo gaudimas – ryšys tarp dangaus ir žemės
J. Nekrašius pasakoja augęs M. Valančiaus gatvėje, girdėdamas aidint varpus, svarstydavo, kodėl jie skamba, kaip atrodo varpinės. Intrigavo ir tai, kad 1961 metais visi varpai nutilo – sovietinė valdžia uždraudė skambinti. Kodėl? Kaip kraštotyrininkas, Šiaulių miesto istorikas, J. Nekrašius į šį reiškinį pažvelgė įvairiapusiškai: smulkiai aprašyta Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus varpų istorija, pateikiama žinių apie Šv. Jurgio, Šv. Ignaco Lojolos bažnyčių varpus, sudėti Šv. Petro ir Pauliaus cerkvės, Rėkyvos Šv. Juozapo darbininko parapijos varpų aprašymai ir nuotraukos.

2015 m., prieš Kalėdas, J. Nekrašius aplankė šias bažnyčias, fotografavo jų varpus ir dėkoja kunigams, klebonams, kurie suprato kraštotyrininko misiją, įsileido, suteikė žinių. Leidinyje sudėta nemažai  padavimų, legendų, pasakojančių apie Šiaulių varpus, iš Talkšos sklindantį gaudesį, drąsų žydelį Vulfą, ištraukusį varpą-skenduolį ir pan.  

,,Šiauliai su varpais susieti labai seniai – jau 500 metų. Miestas didžiuojasi Katedra, Frenkelių ir kitų odininkų fabrikais, ,,Gubernijos“ bravoru, bet pilną teisę turi didžiuotis ir varpais“, – įsitikinęs leidinio autorius.

Rinkdamas medžiagą jis kreipėsi konsultacijos į Lietuvos kampanologų draugiją, kurios narys yra, šiek tiek straipsnių rado laikraščiuose ,,Šiaulių naujienos“, ,,Įdomus mūsų momentas“, kituose leidiniuose. Rasta žinių, kad 1516 metais varpas kabojo 1445 metais pastatytoje medinėje Šiaulių bažnyčioje. Jis 1634 m. perkeltas į naująją mūrinę bažnyčią. Taigi šiauliškis varpas būtų seniausias Lietuvoje, bet neišliko.

Per karus ir okupacijas nemažai varpų prarasta. Pirmojo pasaulinio karo metu dalis varpų išvežta į Rusiją, per Antrąjį pasaulinį grobė vokiečiai. Įdomių istorijų, vertų talentingos plunksnos, yra apie tai, kaip Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčiai pavyko varpą paslėpti, kaip po daugelio metų jis surastas. Pateikiama išsami Katedros varpinės istorija primena ir šios šventovės gynybinę funkciją – karo su švedais metu anksti pastebėta priešo kariuomenė ir miestiečiai spėjo pasislėpti.

Skaitytojas knygoje ras įdomių dalykų apie kiekvienos šventovės varpus, sužinos, kur gyvena varpas Juozas, kokiais vardais susišaukia Katedros varpai. Išėję pasivaikščioti jų gaudesyje ir mes galime išgirsti kas savo sielos virpesį, kas nuraminimą, iš dangaus sklindantį.  

Dauguma šiuo metu  Šiauliuose esančių varpų išlieti Kaune. J. Nekrašius užmena mįslę: labai gali būti, kad Ginkūnuose Zubovų metalo liejykloje galėjo būti liejami varpai. Kol kas nepavyko rasti tai įrodančių duomenų. O gal atsiras naujų faktų?

Kariljonai Šiauliuose
J. Nekrašius apgailestauja, kad tarpukariu Šiauliai pražiopsojo progą gėrėtis kariljonų skambesiu: ,,Mes galėjome turėti kariljoną, jei burmnistras J. Sondeckis būtų priėmęs dovaną iš Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Kažkodėl atsisakė, gal nerado tinkamos vietos jiems įrengti. Tada kariljonas perduotas Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai.“

Bet mes kariljonus turime Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Jais galima skambinti pusšimtį melodijų. Švelni muzika liejasi aplink Nojaus laivą primenančią bažnyčią ir per didžiąsias šventes, ir paprastą sekmadienį.

Varpai – kultūros ženklas
Šiaulių centre turime Varpo gatvę, kuri primena, kad mūsų mieste 1908–1914 m. veikė dramos, muzikos, dainos draugija ,,Varpas“, būrusi miestiečius prasmingai veiklai. Be to, 1943–1944 m. buvo leidžiamas literatūros almanachas ,,Varpai“, jo leidyba atgaivinta 1989 m. ir L. Peleckio-Kaktavičiaus redaguojamas almanachas leidžiamas iki šiol.

Įspūdingas 1944 m. įvykis – Šiaulių dramos teatre vokietmečiu pastatytas spektaklis ,,Kudirka“. Jo metu skambinimas Laisvės varpu ,,Kelkite, kelkite, kelkite!“ taip paveikė žiūrovus, kad visi atsistoję sugiedojo ,,Tautišką giesmę“.

Varpo ir Vilniaus gatvių sankirtoje , prie „Varpo“ kavinės, pastatytas Dariaus Augulio sukurtas meninis akcentas ,,Iš kur varpų balsai pareina“.

Šiaulių ,,Laiptų galerija“ kolekcininko E. Armoškos dovanoto varpo dūžiais skelbia festivalio ,,Šiaulių Monmartro respublika“ pradžią, praneša apie kasmetinę šventę – galerijos gimtadienį.

Leidinyje aprašytos ir turtingos šiauliečio Petro Kaminsko, kuršėniškio Algirdo Liorento varpų kolekcijos, supažindinama, kokius varpus saugo ,,Aušros” muziejus, aptariami su varpais susiję meno kūriniai ir kultūros renginiai.

J. Nekrašius užsimena, kad tarpukariu ir pokaryje Šiaulių geležinkelio stotyje apie traukinio išvykimą ar atvykimą pranešdavo varpo skambesys. Šiauliškis varpas saugomas Vilniaus geležinkelio muziejuje. Kas lankėsi Šiaulių geležinkelio muziejuje, giriasi tokį varpą matę, tačiau jis yra atkeliavęs iš Lyduvėnų, ne šiaulietis. Ar kada nors pavyks tuos varpus apkeisti, kol kas atsakymo nėra.

Ar skambės Šiaulių varpų muzika?.
Kiekvienas varpas skamba kitaip. Klausant dvasingų koncertų bažnyčiose, J. Nekrašiui kirba mintis, kad gražu būtų, jei koncertuose šalia vargonų įsijungtų varpų skambesys. Jis tikisi įgyvendinti muzikinį projektą: išleisti kompaktinę plokštelę su Šiaulių bažnyčių varpų muzika. Tai būtų įspūdinga.

Taigi Juliaus Janonio gimnazijos išleista Jono Nekrašiaus  knyga apie margą varpų pasaulį ,,Varpų menas Šiauliuose“ atveria dar vieną turistinį maršrutą šiauliečiams ir miesto svečiams. O jeigu jis dar bus papildytas bažnyčių varpų kompaktu, tai būtu unikali miesto reprezentacija.

Jonas Nekrašius ir vienas iš varpų, „sutiktų“ kelionėje po Lietuvą.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios varpai.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios kariljonas.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.

Tėvas Olegas skambina Šv. Petro ir Pauliaus cerkvės varpu.
Jono NEKRAŠIAUS nuotr.