„Užaugau iš pažiūros darnioje šeimoje. Namuose „galva“ buvo mama, labai darbšti ir reikli. Nepasiginčysi – jos žodis lemiamas. Mokė visokių darbų, tik jai sunku buvo įtikti – negerai ar per lėtai dirbi – eik šalin, pati padarys. Išeini kartu į miestą, tai eisena netinkama, kojas ne taip statai, rankom negerai mosuoji. Taiso ir taiso. Iš noro įtikti, teisigai judėti, visai negrabiai išeina. Baisumus pajutau paauglystėje. Jei stovi būrelis berniukų, negaliu pro juos praeiti – kojos kaip medinės. Bandau jas dailiai dėlioti, kaip mama mokė, neišeina – stypčioju kaip garnys, raudonuoju, bijau atsisukti, kad neišgirsčiau, kaip „žvengia“ už nugaros. Atrodžiau sau negraži, nevykėlė, nedrįsau į šokius eiti, pašaipų bijojau“, – pasakoja šiaulietė Irena. Pasak jos, vaikystėje pasėtas nepasitikėjimo grūdas išaugo, įsišaknijo, nuolat save grauždavo, jei kas nepasisekė. Prireikė pusę amžiaus nugyventi, kalnus literatūros perskaityti, kol ėmė suprasti tokios būsenos priežastis, kol įstengė save pamilti.
Kodėl vieni žmonės nesėkmes, nelaimes, klaidas priima lengvai ir paprastai, su iškylančiais sunkumais susitvarko, o kiti pasineria į liūdesį, kaltina save, kitus ir nežino, ko imtis? Į šiuos klausimus bandome atsakyti, padedami Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Monikos Juknytės.
– Pastaruoju metu labai daug kalbama apie pasitikėjimą savimi kaip apie vieną iš svarbiausių šiuolaikinio žmogaus bruožų. Kodėl tai svarbu?
– Pasitikėjimas savimi – tai gebėjimas matyti galimybes problemose, jas priimti ir susitvarkyti su iškylančiais sunkumais. Pasitikintis savimi žmogus spinduliuoja energija, žino, ko nori, ir to atkakliai siekia. Įvykus nesėkmei – priima tai kaip pamoką, iššūkį ir žengia toliau savo tikslo link. Jam nesėkmė – tai galimybė išmokti naują patirtį ir kelias į naujus atradimus. Antra, savimi pasitikintis žmogus žino savo „gerąsias“ ir „blogąsias“ savybes, bruožus ir priima juos tokius, kokie jie yra. Nekritikuodamas ir nesmerkdamas savęs.
O kaip dar dažnai žmonės sako: „KAI numesiu porą kilogramų, nusipirksiu naujų drabužių“, „KAI bus proga...“ Tačiau kiekvienas yra vertas DABAR. Dabar yra laikas mylėti save, pasitikėti savimi ir leisti sau jaustis ypatingai, nesvarbu – tai išskirtinė proga ar bet kuri savaitės diena.
– Ar galėtume sakyti, kad neretai dėl menko pasitikėjimo savimi kalta per griežta kontrolė vaikystėje, nesėkmės mokykloje?
– Nepasitikėjimas savimi dažnai susiformuoja dar vaikystėje. Jei šeimoje dažnai jus bardavo ar kritikuodavo, patirdavote patyčias mokykloje, tarp draugų, visa tai sukelia nepasitikėjimo jausmą, kuris neapleidžia ir suaugus. Jei sulaukėte daugiau kritikos nei palaikymo, paskatinimo tikėtina, kad tokia patirtis vaikystėje suformuoja nevisavertiškumo jausmą.
– Imantis bent mažiausių permainų baugu nusivilti ne tik aplinkiniais, bet ir savimi. Kaip galėtume stiprinti pasitikėjimą savimi?
– Norint ugdyti pasitikėjimą savimi, svarbiausia – mažiau kritikos sau. Šiek tiek kritikos sau privalo būti, kad galėtume tobulėti. Tačiau nekaltinkite ir nesmerkite savęs. Reikia suprasti, kad per trumpą laiką ir įdedant mažai pastangų pokyčiai neįvyks.
Kitas svarbus dalykas – nelyginkite savęs su kitais. Visi esame skirtingi, lygindamiesi su kitais nuvertiname save ir pamirštame savo stipriąsias vertybes. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir turi savo gebėjimus ir trūkumus, kuriuos galima ugdyti ir tobulinti.
Kelkite sau mažus ir įgyvendinamus tikslus. Neužsibrėžkite iškart didelio tikslo, kuris skamba neįgyvendinamai, kad netektų nusivilti. Užsibrėžkite sau mažus tikslus, kuriuos įgyvendinus stiprinsite pasitikėjimą savimi. Mažais žingsneliais išeikite iš savo komforto zonos. Tai gali būti labai sunku ir jūsų protas priešinsis tam. Bet mažiausi baimės įveikimai suteikia didelį pasitikėjimą savimi ir drąsą veikti toliau, išbandyti vis daugiau. Juk gyvenimas per trumpas, kad neįgyvendintume siekių, apie kuriuos svajojate!
Pamirškite perfekcionizmą. Jūs nesate ir nebūsite tobulas kiekvienoje situacijoje. Aplinkiniai taip pat nėra tobuli. Net jei jums ir atrodo, kad kitiems viskas sekasi puikiai, taip nėra, nes jūs nematote to, kas yra žmogaus viduje iš tikrųjų, kiek ir kokių pastangų bei darbo buvo įdėta, tam, kad jūs pamatytumėte jo sėkmę. Pasitikintis savimi žmogus žino, kad jis gali būti atstumtas kitų žmonių, tai normalu, neįmanoma visiems patikti. Ieškokite sėkmės, ne tobulybės. Visada sėkmė ateina per sunkų darbą, bandymus bei kliūtis.
Skirkite laiko savo pomėgiams, kurie jus ramina ir padeda atsipalaiduoti. Veikite tai, kas jums patinka ir sekasi, tobulėkite toje veikloje. Leiskite laiką aktyviai. Aktyvus laisvalaikio leidimas gerina nuotaiką, suteikia energijos ir skatina pasitikėjimą savimi.
Galime daryti tokią išvadą: norėdami pasitikėti kitais asmenimis ir būti užtikrinti, kad jie mūsų nenuvils ir neįskaudins, pirmiausia pamilkime save, net savo atvaizdą veidrodyje. Kokį mes matome save – tokį regime ir pasaulį.
