Dauguma svajojančių apie nuosavą būstą nenori katės maiše, todėl prieš įsigydami būstą, pasidomi jo išskirtinumais ir išplanavimais. Taip pat jie pageidauja ramios kaimynystės ir gražaus vaizdo pro langus. Statytojai sako, kad apie tokius pirkėjų poreikius žino, todėl stengiasi įgyvendinti vis įdomesnius projektus.

Svarbiau moterims ir jaunimui
Kas antras šalies gyventojas (52 proc.) jokiais būdais nepirktų būsto, kurio vaizdas pro langus ateityje gali būti užstatytas. Kas trečias (31 proc.) tokį būstą pirktų, tik jei jo kaina būtų labai patraukli, parodė bendrovės „SBA Urban“ užsakymu neseniai atlikta visuomenės apklausa.

„Apklausa puikiai atskleidė gyventojų požiūrį į vaizdą pro langą – pusė žmonių norėtų, kad jis būtų neužstatytas, tačiau didelės dalies apsisprendimą nusvertų kaina. Vis dėlto pasitaiko nemažai atvejų, kai gražus vaizdas pro langą pasikeičia. Pagrindinis patarimas siekiantiems to išvengti – pasidomėti miesto plėtros planais kaimynystėje.

Miestas yra gyvas organizmas, jame atsiranda naujos gatvės, kyla nauji statiniai, tad renkantis būstą, svarbu žinoti tolesnius pokyčius – gali būti, kad tuščią aikštelę po langais jau suplanuota paversti daugiabučiu ar parduotuve“, – komentuoja bendrovės „SBA Urban“ pardavimų vadovė Viktorija Pozingytė.

Kas antram apklausos dalyviui (52 proc.) renkantis naują butą daugiabutyje svarbiausiu kriterijumi be kainos yra rami kaimynystė, apie 26 proc. – gražus vaizdas pro langus. Jam didesnę reikšmę teikia moterys (beveik 28 proc.) nei vyrai (23 proc.), taip pat jaunesni gyventojai – iki 29 m. amžiaus grupėje vaizdas per langą svarbus 33 proc., per 50 m. – jau vos 20-21 proc. žmonių.

Įdomu ir tai, kad kuo didesnės pajamos vienam šeimos nariui, tuo svarbesnis yra gražus vaizdas per buto langus. Tarp tų, kurių pajamos tesiekia iki 300 eurų vienam šeimos nariui, gražų vaizdą vertina penktadalis (apie 20 proc.), o grupėje, kur suma vienam šeimos nariui viršija 600 eurų, vaizdas pro langą tampa svarbus beveik trečdaliui (beveik 31 proc.).

Užstatytą būstą parduotų
Pasak V. Pozingytės, tai, jog mažesnes pajamas gaunantys asmenys apklausoje vaizdo pro langą nenurodė kaip prioriteto, nereiškia, kad jis jiems nesvarbus.

„Gražus vaizdas yra labai subjektyvus dalykas – vienam gražu medžiai, vanduo ar pievų toliai, kitam – dangoraižiai ar miesto panorama. Vis dėlto gražius vaizdus matyti nori kiekvienas, tiesiog atsidūrus situacijoje, kai mažesnės pajamos apriboja būsto pasirinkimo galimybes, kaina tampa svarbiausiu faktoriumi, nors neabejotinai žmonės vis tiek pasidomi ir būsto kaimynyste, netoliese esančia viešąja infrastruktūra, objekto vieta mieste“, – įsitikinusi ji.  

Vos 9 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų be jokių išlygų pirktų būstą name, iš kurio atsiveriantis vaizdas kažkada gali būti užstatytas, o 8 proc. tokį butą pirktų, bet paaiškėjus, kad šalia bus pradedamos statybos, parduotų.

Anot pašnekovės, renkantis būstą svarbu neapsigauti dėl to, koks vaizdas aplinkui yra esamuoju metu. Kartais žmonės, pamatę, kad priešais daugiabutį yra nejudri gatvė, nudžiunga, nes mano, kad kitas pastatas čia nebeiškils. Tačiau gali „evoliucionuoti“ pati gatvė, iš siauros ir mažai naudojamos tapdama keturių eismo juostų aplinkkeliu. Tokios situacijos nutinka miestų pakraščiuose, kai gyventojai įsikuria, nepasidomėję, kokie yra transporto tinklo plėtros planai tame rajone.

„Panaši situacija būna ir su apleistuose sklypuose savaime suvešėjusiais miškeliais. Sklypas gali būti gyvenamosios ar komercinės paskirties, tačiau jei jame nevystoma veikla, netrunka priaugti krūmų, medžių, o gyventojai įsivaizduoja, kad tai jau žalioji zona, kuri negali būti naikinama, nors tik laiko klausimas, kada čia iškils pastatai“, – aiškina V. Pozingytė.

Domisi, kaip atrodys teritorija
Architektas Rolandas Palekas sutinka, kad labai dažna skuboto sprendimo įsigyti būstą pasekmė – nusivylimas dėl „užstatyto“ vaizdo pro langą.

„Miestai nuolat keičiasi, tad šiandien per langus matomą mišką, šlaitą ar tolius po kelerių metų gali pakeisti kito namo siena. Tai ypač aktualu renkantis būstą dar nesusiklosčiusiuose ir neišbaigtuose miesto kvartaluose. Būtų labai pravartu pasidomėti, kas kaimynystėje suplanuota ir atsiras po kelerių metų, kitaip teks tiesiog susitaikyti su tuo, kad vieną dieną namo aplinka iš laisvos ir erdvios gali pavirsti į gana tankią ir tirštą“, – komentuoja R. Palekas.

Namo vieta mieste, jos išskirtinumas ir vaizdas per langą yra vieni labiausiai pirkėjams rūpimų dalykų. Pasak „SBA Urban“ generalinio direktoriaus Giedriaus Muliuolio, simpatijas akimirksniu laimi butai, galintys pasiūlyti unikalų vaizdą per langą ir garantuoti, kad jis niekada nebus užstatytas.

„Miestuose nėra daug vietų, kurios galėtų pasigirti gražiu ir nesikeičiančiu kraštovaizdžiu. Paprastai tokios būna vietovės ant kalvų, prie miškų, parkų, besiribojančios su saugomomis gamtos teritorijomis. Dėmesį labai traukia vandens telkinių pakrantės, tačiau plėtoti nekilnojamojo turto projektus tiesiog „ant vandens“ ne visur galima“, – pasakoja G. Muliuolis.
Didesnio susidomėjimo sulaukia ir tie projektai, kurie apima ne pavienių daugiabučių statybą, o tam tikros teritorijos atgaivinimą, sutvarkymą ir pritaikymą gyventojų reikmėms.

Pasak G. Muliuolio, šiuolaikiniams pirkėjams svarbu, kad NT projektas būtų gyvas organizmas, tarsi atskiras miestelis mieste su parduotuvėlėmis, paslaugų teikimo vietomis, laisvalaikio erdvėmis, todėl dažnai teiraujamasi apie bendrą NT projekto viziją, koncepcijos išpildymą, būsimą infrastruktūrą projekte.

Aplinka svarbi ir architektams
Architektas R. Palekas pasakoja, kad projektuojant daugiabučius pagrindinis būsimo projekto išpildymą nulemiantis aspektas yra dermė su miesto aplinka. Daugiabučių projektavimas, skirtingai nuo individualių namų, vyksta be kontakto su būsimais gyventojais ir jų norų išsakymo, todėl namai kuriami vadovaujantis pasaulinėmis praktikomis, tendencijomis, dėmesį skiriant tam, kad pastatas derėtų prie aplinkos ir būtų patogus gyventi.  

„Vienokie sprendimai atsiranda projektuojant pastatus, kurie statomi senamiestyje, kitokie – naujuose priemiesčio kvartaluose. Tiek pati vieta, tiek jos apžvelgiamumas lemia, koks bus projektas“, – kalba Paleko architektūros studijos vadovas.

Projektuose, vystomuose šalia kokio nors išskirtinio gamtos objekto – miško ar vandens telkinio, architekto teigimu, svarbu sukurti vizualų ryšį su tuo objektu. Gyventojams nepakanka žinoti, kad šalia teka upė – jie turi pajausti, kad gyvena šalia jos. Tokia vieta gali nulemti ir, atrodytų, smulkmenas – ar pastate bus atviri balkonai, ar labiau įgilintos lodžijos.

„Upių vaga paprastai tampa vėjų koridoriumi, vietos ant upės kranto yra labiau vėjuotos. Todėl tokioje vietoje esančiuose daugiabučiuose geriau projektuoti ne tradicinius išsikišusius balkonus, o įgilintas ir užuovėją teikiančias lodžijas. Jei jos būtų įstiklinamos mobiliomis konstrukcijomis, tuomet vasarą galima stiklus išstumdyti ir būti lauke, o šaltuoju metų laiku būti apsaugotiems nuo vėjo, jaučiantis kaip lauke ir neprarandant galimybės mėgautis vaizdu“, – sako jis.

G. Muliuolis sako, kad ieškantys būstų nepamiršta užduoti ir praktinių klausimų – ar bus ir kiek parkavimo vietų projekte, ar patogus susisiekimas su miestu, kokios naudojamos statybinės ir apdailos medžiagos, ar apdaila bus pilna, ar dalinė ir panašiai.

Savo ruožtu R. Palekas ieškantiems būsto taip pat pataria pasidomėti buto langų kryptimi, nes nuo to priklauso ne tik vaizdas, bet ir šviesos kiekis kambariuose. Pietinė pusė skiriasi nuo šiaurinės, tad tuo nepasidomėjus gali tekti nusivilti, jog vietoj visą dieną plieskiančios saulės kambariuose tvyro pastovi prieblanda arba atvirkščiai.