Švietimo profesinėms sąjungoms nepavykus susitarti su Vyriausybe bei Švietimo ir mokslo ministerija vakar vykusiame įspėjamajame dviejų valandų streike dalyvavo 12 proc. visų šalies pedagogų iš 300 šalies darželių ir mokyklų. Pedagogų profesinės sąjungos yra pateikusios Švietimo ir mokslo ministerijai reikalavimus atkurti mokinio krepšelio dydį į 2009 m. lygį, priartinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algas iki bendrojo ugdymo mokytojų atlygio dydžio, padidinti pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondą, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokinių skaičių klasėse, didinti švietimo finansavimą. Streiko išvakarėse, tai yra, pirmadienį, į Šiaulius atvykusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad jei būtų kitoje barikadų pusėje, pati streikuotų, bet dabar tokių didžiulių pinigų pedagogų reikalavimams įvykdyti neįmanoma rasti. Ir apskritai švietimo politikos klausimai esą nesprendžiamai, nes savivaldybės Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijų nepaiso, o profesinės sąjungos per daug reikalauja.
Kęstučio PABIJUTO pieš.

Dina RAKAUSKIENĖ

Pati ministrė – streikuotų
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijoje švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė susitiko su Šiaulių švietimo įstaigų vadovais ir pareiškė savo poziciją: „Pritariu visiems streikams ir visoms pozicijoms. Mokytojų atlyginimai nekelti nuo 2009 m. Tai yra nenormalu. Aš manau, kad nenormalu, jei galima įsirašyti švietimą kaip prioritetą į programą, bet atėjus į valdžią nevykdyti savo pažadų. Nuo birželio esu šitoje pozicijoje ir šiandien esu visiškas įkaitas. Todėl, kad esu mokytoja iki kaulų smegenų – 32 metai atiduoti mokyklai, o šiandien lyg ir esu pastatyta kitoje barikadų pusėje, nes priešingu atveju, ko gero, būčiau streikuojanti.“
Kartu ministrė teigė, esą derybos su profesinėmis sąjungomis vyko sklandžiai, tačiau paskui pastarosios nei iš šio, nei iš to pasitraukė iš derybų ir pateikė naują reikalavimą, kad 2016 metams reikėtų apie 102 mln. eurų, o 2017 – 130 mln. O tai esą neįmanoma.
„Nerealu per dvi savaites iki biudžeto patvirtinimo imti ir padaryti 100 mln. eurų šiandieninėje valstybės situacijoje, kai prioritetas yra valstybės apsauga ir vidaus reikalai“, – sakė ministrė ir pateikė ataskaitą, kiek pinigų ir kam pavyko gauti.
Esą nuo kitų metų sausio 1-osios vis dėlto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai didės iki 7 proc., jaunų specialistų – iki 5 proc., visų bendrojo ugdymo pedagogų – iki 3 proc.

Jeigu darome, tai kam darome, jeigu vis tiek nedarome
Taip reikėtų suprasti ministrės nuotaikas kitais probleminiais švietimo politikos klausimais – esą ministerija imasi iniciatyvos ir teikia rekomendacijas, o kad šios veiktų, taptų privalomos – čia jau pačių savivaldybių reikalas. Bet panašu, kad savivaldybės snaudžia.
„Jūs esate vadovai. Pyksta mūsų mokytojai, ypač profesinės sąjungos, ir mane bara už tai, kad jums liko tie patys atlyginimai, o jūs pamokų su steigėjo leidimu vis tiek pasiimate. Lietuvoje yra didžiulė bėda dėl to, kad nėra vientisos linijos švietimo politikoje, dėl to, kad ministerijos potvarkiai ir rekomendacijos yra tiktai rekomendacijos, o steigėjas jų gali nevykdyti. Kol taip bus, tikėtis, kad visi laikysimės vieno prioriteto, praktiškai neįmanoma“, – sakė ministrė ir pateikė pavyzdį – siekį, jog nebūtų nė vienos praleistos pamokos be priežasties. „Ir kas iš to? Mokinių pilnas Seimas kasdien, jie pamokų metu važiuoja, eina. Ką tai reiškia?“ – švietimo įstaigų vadovų retoriškai klausė ministrė.
O kur dar skundai dėl mokytojų išvažiavimo į užsienio komandiruotes su projektais, pedagogų kvalifikacijos kėlimas ir dėl to nevedamos pamokos. Esą dokumentas ministerijoje parengtas – mokinys neturi nukentėti, jei mokytojas mokosi, išvažiavo į projekto įgyvendinimą ar taiso olimpiados darbus. Tačiau tvarka, kad taip nebūtų, turinti būti patvirtinta savivaldybių, teigė ministrė.

Pensinio amžiaus pedagogai neskuba išeiti
Dar vienas iš profesinių sąjungų reikalavimų – 2016 m. biudžete numatyti 3,56 mln. eurų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. Ministerijos duomenimis, tam 2015 metais buvo skirta 1,7 mln. eurų, o tuo fondu pasinaudojo per 900 mokytojų, 2016 metais numatyta jau 3,2 mln. eurų.
„Visa Europos Sąjungos politika priešinga – ilginti dirbančiojo stažą. Ar tai bus panacėja išbristi iš situacijos, kurią turime šiandien? Netikiu. Ir pasakysiu kodėl. Todėl, kad mes šiandien Lietuvoje turime apie 3500 penkiasdešimties, šešiasdešimties ir daug vyresnio amžiaus mokytojų, per 700 yra daugiau nei 65 metų. Savivaldybės grąžina lėšas į biudžetą dėl to, kad neatsirado norinčių išeiti, nes mokytojai nori būti reikalingi ir svarbūs“, – teigė ministrė.

Ministrė A. Pitrėnienė: „Šiandien lyg ir esu pastatyta kitoje barikadų pusėje, nes priešingu atveju, ko gero, būčiau streikuojanti.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.