R. Šikšnienė: „Antikorupcinis švietimas mokyklose vyksta, bet pastebėjome, kad dažniausiai jis vykdomas fragmentiškai.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Šiaulių universitete vyko apskritojo stalo diskusija, skirta Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti. Renginyje kalbėta apie jaunimo antikorupcinį ugdymą, patirtis ir naujas galimybes. Kadangi Lietuvoje žmonių, kurie piktnaudžiauja patikėta galia siekdami asmeninės naudos, netrūksta, labai svarbu ugdyti jaunąją kartą, kuri jaustų atsakomybę ir priimtų teisingus sprendimus.
Skatina ugdyti dorą ir sąžiningą pilietį
„Antikorupcinis švietimas mokyklose vyksta, bet pastebėjome, kad dažniausiai jis vykdomas fragmentiškai. Norėtumėme, kad per tikybos, etikos, istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo pamokas antikorupcinis švietimas būtų vykdomas sistemingai visus metus. Norime, kad mokiniai, baigę vidurinę mokyklą, gimnaziją, žinotų apie šį reiškinį ir grėsmes“, – kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Rita Šikšnienė.
Specialistės teigimu, kalbėdami apie antikorupciją mes ugdome sąžiningą ir dorą pilietį. Todėl itin svarbu šią informaciją pateikti kuo įdomiau, žaismingiau. Organizuoti įvairias parodas, konkursus, seminarus, kalbėti apie sąžiningumą, dorumą, teisingumą.
Vis dėlto kol kas mokinių žinios apie korupciją ganėtinai siauros. Pastebima, kad mokyklose apie tai dažniau kalbama tik per renginius, skirtus Tarptautinei antikorupcijos dienai. Paklausus mokinių, kas yra korupcija, neretai jauni žmonės atsako, kad tai gėlių įteikimas mokytojams per rugsėjo pirmąją ir Mokytojų dieną.
Jie taip pat pastebi, kad tėveliai duoda pinigų gydytojui, kad šis močiutei nesuleistų netinkamų vaistų ir pan. Kartą vienas dvylikametis papasakojo, kaip tėtį, kuris viršijo greitį kelyje, sustabdė policijos pareigūnas. Mokinys džiaugsmingai kalbėjo, kad tėtis nuo baudos išsisuko.
„Tokius istorijos liūdina. Dvylikamečiams linksma, kad jo gimdytojai duodami kyšį išsisuka. Tokie pavyzdžiai rodo, kad mes visi esame atsakingi už jaunų žmonių antikorupcinį ugdymą. Reikia keisti suvokimą ir požiūrį į korupciją, ugdyti gebėjimą atpažinti šį reiškinį ir jį sustabdyti. Tvirtinti pasitikėjimą valstybės institucijomis, nes ne visi valstybės tarnautojai yra blogi bei korumpuoti“, – pabrėžė R. Šikšnienė.
Ragina aktyviau bendradarbiauti
Nacionalinėje kovos su korupcija 2015–2025 m. programoje įvardintos tyrimais paremtos švietimo ir mokslo problemos. Pasirodo, kad tai yra prekyba egzaminų užduotimis, gerais pažymiais, stojimo į aukštąsias mokyklas duomenimis. Gerų aukštųjų mokyklų reitingų pirkimas, kitokio pobūdžio įtaka siekiant gauti gerą reitingą.
„Tokie korupciniai nusikaltimai yra sunkiai pastebimi. Jų visame pasaulyje atskleidžiama tik du procentai. Reikia, kad apie tokius atvejus gyventojai praneštų. Sunku ką nors atsekti, kai apie tai žino tik keturios akys“, – nelikti abejingiems ragino korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė.
Anot jos, tik didindami visuomenės nepakantumą korupcijai, vykdydami antikorupcinio švietimo programas mokyklose, bendradarbiaudami su Specialiųjų tyrimų tarnyba, pasieksime geriausių rezultatų.
„Norėtųsi paraginti švietimo institucijas skirti didesnį dėmesį antikorupciniam švietimui. Taip pat norėtųsi, kad į šią veiklą aktyviau įsitrauktų savivaldybių švietimo skyriai. Nepalikime mokytojų likimo valiai, ieškokime naujų formų kaip pasiekti jaunus žmones, skatinkime juos užaugti dorais ir sąžiningais piliečiais“, – reziumavo R. Šikšnienė.
