Turguose vėl pradėjo virti aistros dėl ketinimų įvesti kasos aparatus. Griežtesnės apskaitos šalininkai įrodinėja, kad kasos aparatai turguose būtų geriausias sprendimas. Lygiai prieš metus šalies valdžia bandė priversti turgaus prekiautojus įsigyti kasos aparatus. Tačiau kilus protesto akcijoms šios minties atsisakyta. 

Dabar tokius pasiūlymus vėl ėmė skelbti stambiojo verslo atstovai. Jie teigia, kad turgavietėse kyla daug produktų atsekamumo problemų, nėra efektyvios kontrolės, pasitaiko piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atvejų, kitokių pažeidimų. 

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktoriaus Algio Busilos duomenimis, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama 28 kg kiaulienos vienam gyventojui per metus, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, jog vienas Lietuvos gyventojas suvalgo 48 kg kiaulienos. Akivaizdu, kad beveik pusę suvartojamos kiaulienos gyventojai įsigyja iš nelegalių prekeivių, mėsa nėra apskaitoma, valstybei nesumokami mokesčiai. Skaičiuojama, kad vien šešėlinė prekyba kiauliena per metus siekia apie 400 mln. litų, į biudžetą nesumokama maždaug 70 mln. litų PVM. 

Tuo tarpu Sostinės Halės turgaus direktoriaus pavaduotojas Viktoras Konovalovas Eltai sakė, kad nemato jokių priežasčių, kodėl turgaus prekeiviams būtini kasos aparatai. Jis teigė, kad tiek jo administruojamoje, tiek kitose turgavietėse veikiama pagal naujas taisykles, kurios nuo praėjusių metų reglamentuoja griežtesnę priežiūrą ir apskaitą. Turgaviečių vadovai veda apskaitos žurnalus, surašo kiekvieną atgabentą produktą, jo kilmės šalį - bet kuri institucija gali tai lengvai patikrinti. 

Halės turguje pernai parduota apie 670 tonų kiaulienos, iš to kiekio apie 470 tonų atgabenta iš Lenkijos. Tuo tarpu avieną, jautieną, veršieną turguje parduoda tik iš šalies ūkių. Paukštienos produktų per metus realizuota 280 tonų, iš to kiekio apie 90 tonų - iš Lenkijos. Halės turgų administruojanti bendrovė "Tugva" už iš Lenkijos įvežtą kiaulieną ir jos produktus pernai sumokėjo beveik 600 tūkst. litų PVM. 

Pasak V. Konovalovo, kasos aparatų įvedimo turguose klausimas keliamas dėl konkurencijos - šalies turgaviečių prekiautojai dirba lanksčiau, sugeba produkciją parduoti pigiau nei stambieji verslininkai, todėl šie ir bando kišti pagalius į ratus. 

V. Konovalovo nuomone, jeigu kasos aparatai bus įvesti, žmonėms turgavietėse neapsimokės dirbti. Pirma, kainuos patys aparatai ir jų programavimas. Įsigyti kasos aparatus turguose kainuotų apie 3-4 mln. litų. Smulkiesiems prekiautojams kasos aparatus pagal kasdien atnaujinamą prekių asortimentą tektų perprogramuoti kiekvieną dieną. 

Tuo tarpu pagrindinių maisto produktų kainos sostinės turguose šį savaitgalį nepasikeitė. 

Iš ūkininkų fermų atvežtos šviežios kiaulienos sprandinės kilogramas kainavo 15 litų, išpjovos - tiek pat, kumpio ir šoninės kilogramo kaina - 11 litų, o už karbonado kilogramą prašoma 16 litų. Rūkytų lašinių kilogramas - apie 14-16, šoninės - 15 litų. Nepinga veršiena - jos kumpio kilogramas kainuoja 23 litus, karbonado - 20 litų. Vis dar brangi aviena - už kilogramą tenka mokėti iki 30 litų. 

Sostinės turguose lietuviškų obuolių pardavimai šiemet sumažėjo apie 40 proc., todėl, prekeivių teigimu, maždaug penktadaliu tenka mažinti ir jų kainas. Jos 10-20 proc. mažesnės negu buvo pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tiek Kalvarijų, tiek Halės turguose mažesnių obuolių kilogramą galima nusipirkti ir už 90 centų, ir už 1,5 lito. Beje, kaina labai priklauso nuo obuolių kokybės, veislės.