Judita VASILIAUSKAITĖ

Vertingas radinys vietoj džiaugsmo pensinio amžiaus šiaulietei (redakcijai pavardė žinoma) kainavo gėdą. Taip nutiko moteriai, mėginusiai gatvėje rastą prabangų mobiliojo ryšio telefoną grąžinti tikrajam jo savininkui. Policijos pareigūnai, užuot išsamiai išsiaiškinę, ar telefono savininku prisistatantis jaunuolis tikrai yra tikrasis brangaus radinio savininkas, privertė moterį pasijusti vagile. „Jie manęs nepaleido ir liepė važiuoti į policiją”, - sako telefoną radusi šiaulietė.

Radusi telefoną puolė ieškoti savininko

„Ėjau Dvaro gatve, šalia parko mane aplenkė jaunas vyras. Ties vieno biuro laiptukais pamačiau ant žemės gulintį telefoną. Pro šalį ėjo jauna mergina. Mums abiem pasirodė, kad telefoną galėjo pamesti priekyje ėjęs vyras”, - prisimena šiaulietė. Moters žodžiais, mergina taip pat buvo suinteresuota atiduoti telefoną jo savininkui. Tą jį patikėjusi padaryti šiaulietei. Šiaulietė sako pastebėjusi, kaip priekyje ėjęs vyras pasuko į laidojimo namus. Moteris teigė nusekusi paskui.

„Kieme stovėjo katafalkas, visi ruošėsi karsto išnešimui. Prie durų dviejų pagyvenusių vyriškių dar pasiteiravau, ar į vidų neįėjo jaunas vyras”, - pasakoja moteris. Išgirdusi teigiamą atsakymą šiaulietė netrukus susirado matytą praeivį. Šis moteriai atsakė nieko nepametęs. Šiaulietė nenurimo ir tikėjosi paskambinti kažkam iš telefono knygelėje įvestų numerių, bet radinio valdymas jai buvo sunkiai įkandamas - telefonas buvo valdomas ekrane.

Atsiradęs telefono savininkas apie telefoną – nė „pš”?

Moteris užsuko į netoliese esančią parduotuvę. Joje sučirškus mobiliojo ryšio telefonui, prieš jos akis išdygo nepažįstamas vyras. Jis be jokių užuolankų pareikalavo atiduoti telefoną. Moteriai paklausus apie pamestą telefoną, vaikinas atšovė pametęs jį parduotuvėje.

„Aš suabejojau, kad telefonas gali būti to jaunuolio, nes telefoną radau prie parko, ne parduotuvėje”, - sako šiaulietė. Moteriai atrodė neįtikima ir tai, kad prastai apsirengęs vaikinas galėtų turėti gal apie 2 tūkstančius litų kainuojantį telefoną.

Per visą gyvenimą daugybę pamestų daiktų radusi ir kartais net kryžiaus kelius nuėjusi, kad grąžintų radinius jų savininkams, šiaulietė nenurimo. Ji teigia paprašiusi, kad vaikinas įrodytų esąs tikrasis telefono šeimininkas. Moters teigimu, jaunuolis jai kažkodėl nesugebėjo pasakyti nei mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo, nei telefono gamintojo. Vaikinas šiaulietei pasirodė ne tik nedėkingai nusiteikęs, bet ir agresyvus.

„Pastebėjau, kad jis jau taikosi mane mušti, tad nulėkiau už kasos ir atsistojau prie pardavėjos”, - prisiminė moteris. Netrukus apie ginčą pranešta policijos pareigūnams.

Šiaulietė: „Apstojo kaip vanagai”

Ginčas dėl telefono neslopo -  šiaulietės teigimu, parduotuvės apsaugininkė išbėgusi kartu su  jaunuoliu į lauką spėjo kažką aptarti ir atvykus patruliams stojo jaunuolio pusėn. „Jie keturi kaip vanagai apstojo mane ir sako: „Atiduok telefoną, atiduok”, - apie situaciją atvykus patruliams pasakoja moteris. Šiaulietė sako pasiūliusi pareigūnams išsiaiškinti, ar telefonas tikrai esąs jaunuolio.

Moteris prisimena, kaip pareigūnai pasiūlė jai vykti į komisariatą. Tuomet ji pasijuto nekaip: „Aš juk ne koks vagis. Pasimečiau, buvau tokiame šoke”, - prisimena moteris. Šiaulietė pajuto negalinti suvaldyti situacijos, tad buvo priversta atiduoti telefoną jo savininku prisistatančiam jaunuoliui.

Moteriai buvo labai gėda prieš aplinkinius, stebėjusius incidentą, nes iš šalies galėjo atrodyti, kad ji ne rado, o pavogė telefoną.

Policijos versija - kitokia

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės pateikta versija buvo kiek kitokia.

„Dėl incidento, susijusio su mobiliuoju telefonu, patruliai vyko į „Kubo” prekybos centrą. Konfliktavo senyvo amžiaus moteris ir jaunuolis, kuris teigė, jog moteris pasisavino jo mobilųjį telefoną. Jis papasakojo, jog netoli parduotuvės pametė telefoną. Jo draugai matė, kaip senyvo amžiaus moteris paėmė tą telefoną ir nuėjo į prekybos centą. Jaunuolis nuėjo į prekybos centrą ir iš draugo pasiskolintu telefonu surinko savo telefono numerį. Nurodytos moters kišenėje pradėjo skambėti telefonas. Paprašyta atiduoti telefoną, moteris paprašė 20 litų radybų. Kai jaunuolis jai davė 20 litų, moteris jam telefoną atidavė”, - teigia policijos atstovė spaudai.

Nežinia, ar policijos patruliai, mėgindami išspręsti incidentą, ėmėsi visų reikiamų veiksmų - policijos atstovė spaudai nesugebėjo atsakyti, ar vaikinas pateikė telefono pirkimo ar kitus dokumentus, ar telefonas nėra vogtas?

„Patruliai telefoną jaunuoliui perdavė tik po to, kai jis pasakė savo telefono numerį ir, pareigūnams savo telefonu jį surinkus, pradėjo skambėti moters rastas telefonas”, - vienintelį pareigūnus įtikinusį argumentą įvardija G. Smagriūnienė.

„Šiaulių naujienoms” surasti trečio incidento dalyvio - apsaugos darbuotojos - nepavyko. Telefonu atsiliepusios parduotuvės administracijos darbuotojos sakė nieko nežinančios apie incidentą.

Redakcijos komentaras

Kartais būna sunku nustatyti, kuris teisus. Šiuo atveju keista, kodėl telefono savininku prisistatęs jaunuolis negalėjo moteriai pasakyti nei telefono gamintojo, nei tinklo. Jei iš tikrųjų šiaulietė būtų besigviešusi apie 2 tūkstančius litų kainuojančio telefono, kam tuomet jai prašyti vos 20 litų už radybas? Juk ji tada paprasčiausiai būtų parsinešusi rastą telefoną namo, o paskui pardavusi. Kam ji tada būtų ieškojusi telefono savininko? Susidaro įspūdis, kad policijos patruliai galėjo padėti mobiliojo ryšio telefonui nukeliauti į apgaviko rankas.

Į viršų