Praktinio užsiėmimo metu ligoninėje medikams buvo demonstruojama, kaip užsidėti apsaugos priemones, esant Ebolos viruso atvejams.
Zitos KATKIENĖS nuotr.
Laima SIMAITYTĖ
Praėjusią savaitę Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėje ligoninės
darbuotojams buvo surengti mokymai dėl hemoraginio Ebolos viruso apsaugos priemonių bei medicinos atliekų, skalbinių tvarkymo infekcijos akivaizdoje. To prireiktų, jei į ligoninę patektų užsikrėtęs Ebolos karštine pacientas.
Medikai rizikuoja užsikrėsti
Infekcijų kontrolės skyriaus specialistė Giedrė Rimkutė rėmėsi Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kurie sparčiai kinta. Paskaitos skaitymo dieną Afrikoje buvo registruoti 8914 Ebolos užsikrėtimo atvejai, iš jų 4447 mirties atvejai. Sergančiųjų mirtingumas vidutiniškai siekia apie 50–70 procentų. Nors kai kuriose teritorijose mirtingumas siekia ir 90 proc. Užkratas išplito įvairiose teritorijose ir toliau plinta. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maža tikimybė, kad Europos Sąjungos šalyse toks protrūkis įvyktų, bet atvejų jau yra ir ateityje jų gali daugėti dėl žmonių migracijos. Protrūkis sunkiai valdomas, nes stinga ne tik personalo, bet ir priemonių. Manoma, jog Europoje protrūkio rizika yra labai minimali.
Tačiau jei žmogus yra parvykęs iš užkrato zonų, reikia labai suklusti. Labai svarbu epidemiologinė anamnezė, kai į gydymo įstaigą patenka karščiuojantis žmogus. Teigiama, jog vakarų Afrikos šalyse toks staigus plitimas įvyko todėl, kad virusas plinta nuo žmogaus žmogui per tiesioginį sąlytį su ligonių kūno skysčiais arba išskyromis (šlapimu, išmatomis, seilėmis, per prakaitą), per pažeistą odą ar gleivines.
Užsikrėsti galima ir netiesioginiu būdu, jei sveiko žmogaus pažeista oda ar gleivinės liečiasi su ligonio krauju ar kūno skysčiais užterštais aplinkos daiktais: suteptais drabužiais, patalyne, panaudota medicinos įranga. Todėl reikia labai atsargiai elgtis su gydymo metu naudotais daiktais. Ligos sukėlėjai gali patekti per gleivinę ir odos pažeidimus, todėl darbo metu medikams negalima rankomis liesti savo veido, nes jame yra trys kritiniai taškai: nosies, akių ir burnos gleivinės. Infekcijų kontrolės specialistė ir akcentavo, jog didžiausia rizika tenka sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba su pacientu, taip pat asmenys, turintys sąlytį su užterštais daiktais, įrengimais, aplinkos daiktais, dirbantieji laboratorijose su klinikine medžiaga, laidojimo paslaugas teikiantis personalas, visuomenės sveikatos specialistai, savanoriai.
Liga greitai įsismarkauja
Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas trunka nuo dviejų iki 21 dienos. Tada žmogus dar neužkrečia aplinkinių. Pasirodžius pirmiems ligos požymiams, žmogus tampa užkrečiamas. Liga prasideda staiga: karščiuojama, skauda raumenis, galvą, gali skaudėti gerklę, jaučiamas silpnumas. Kitas karštligės etapas – kai ligonis vemia, viduriuoja, gali atsirasti bėrimas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Trečias etapas prasideda hemoraginiu sindromu: gausiu kraujavimu iš vidaus organų ir iš išorės. Tai jau rodo paskutinę ligos stadiją, kurios sulaukės pacientas miršta, nes nukraujuoja. Tuo atveju, kai ligonis pasveiksta, dar reikia kartoti kraujo tyrimą ir ieškoti viruso. Tik tada, kai kraujyje virusas nebeaptinkamas, galima teikti, kad žmogus pasveiko.
Pasveikęs asmuo dar kurį laiką virusą gali platinti per nesaugius lytinius santykius, kadangi pasveikusių vyrų spermoje virusas išlieka iki septynių savaičių.
Medikų teigimu, jog Ebolos virusas jautrus aktyvaus chloro junginiams. Jis žūsta 60 laipsnių temperatūroje per 30 minučių, bet kambario temperatūroje gali išlikti savaitėmis. Ebolos virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių. Kad virusas neplistų, labai svarbi dezinfekcija. Pasak G. Rimkutės, naudojant rankų antiseptiką, chloro preparatus, virusas labai lengvai sunaikinamas.
Užsikrėtusio paciento priežiūra
Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai dalyvavo ne tik mokymuose, bet ir ekstremalių situacijų centro komisijos posėdyje, surengtame drauge su Sveikatos apsaugos ministerija. Jame ir buvo numatyta, kaip elgtis, jeigu į ligoninę patektų Ebolos karštine sergantis pacientas.
Ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus specialistės G. Rimkutės teigimu, Ebolos virusu užsikrėtęs vaikas iš karto būtų vežamas į Vilniaus vaikų ligoninę, nes Šiauliuose nėra sąlygų tokiam pacientui gydyti. Transportuojant būtų įspėta greitoji medicinos pagalba, naudojamos apsaugos priemonės.
Suaugęs pacientas būtų izoliuotas Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje, kur jam būtų skirta izoliacinė palata. Kol nebus pažabotas Ebolos viruso plitimas, palata bus parengtyje. Patekimas į izoliacinę palatą, kurioje būtų gydomas infekuotas Ebolos karštinės virusu, būtų apribojamas. Personalas būtų skirtas tik tam pacientui priežiūrėti. Visi kontaktavę asmenys būtų registruojami, o vėliau jų rizika vertinama.
Ligai diagnozuoti ir pacientui gydyti būtų naudojamos tik individualios gydymo priemonės ir įranga.
Jeigu paciento būklė būtų kritinė ir blogėtų, jis būtų išgabentas į Vilniaus tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę tęsti gydymą. „Nuspręsta, kad sergantieji Ebolos karštine bus gydomi tik Vilniaus ligoninėje. Respublikinė Šiaulių ligoninė neturi pervežimo kapsulės užsikrėtusiam žmogui pervežti, todėl naudotų sandarų polietileno maišą, kad nebūtų užteršta aplinka. Medikai dar neturi ir specialių kombinezonų, bet jų, pasak G. Rimkutės, bus įsigyta.
