Medikai skambina pavojaus varpais – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje antro tipo diabetas, kuris laikomas šiuolaikinės gyvensenos paskatinta liga, pasiekė epidemijos lygį, todėl tiksinti diabeto bomba reikalauja griežtos ligos priežiūros, kurią reikia pertvarkyti iš esmės. Rugsėjo mėnesį paskelbto Europos diabeto tyrimų asociacijos diabeto indekso duomenimis, Lietuva užima 29-ąją vietą iš 30 Europos šalių. Taigi Lietuvos gyventojai, propaguojantys gyvenseną, dėl kurios rimtai auga diabeto susirgimų skaičius, pasižymi kaip vieni iš prasčiausią sveikatą turinčių Europos gyventojų.

Judėjimas, kuris kovoja su diabetu
Norint suvaldyti situaciją, Lietuvoje prasideda socialinė akcija – diabeto prevencinis judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“, kurio iniciatoriai ragina žmones nelikti abejingais savo sveikatai, kreiptis į gydytoją, reikalauti tyrimų, kad nebūtų per vėlu. Šio judėjimo tikslas – mažinti susirgimų diabetu riziką Lietuvoje, padėti atitolinti ligą ir skatinti ankstyvą diagnostiką bei gydymą, kad būtų išvengta ligos komplikacijų.
Judėjimo globėja Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad norint pakeisti sergamumo brangiai kainuojančia ir sunkiai gydoma liga statistiką, būtina skatinti sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir judėjimą, užtikrinti ankstyvą diagnostiką bei laiku pradėtą ir adekvatų gydymą. Todėl judėjimo iniciatoriai visomis išgalėmis stengsis didinti žinomumą apie susirgimo diabetu rizikos veiksnius, prevencijos priemones, kviesti žmones į nemokamas akcijas tikrintis cukraus kiekį kraujyje, skleis informaciją apie sveikos gyvensenos ir mitybos principus, sieks sergančiųjų cukriniu diabetu adekvačios kontrolės, laiku pradėto ir tinkamo gydymo.

Klastinga liga pasiekė epidemijos lygį
Lietuvos Endokrinologų draugijos pirmininko prof. Antano Norkaus teigimu, cukrinis diabetas yra klastinga liga, kuri pasaulyje jau pasiekė pandemijos lygį. Lietuvoje registruota daugiau kaip 115 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, tai reiškia, kad ši klastinga liga kamuoja kas 20-tą mūsų šalies gyventoją. Per paskutinius 50 metų registruotas sergančiųjų diabetu skaičius padidėjo net 25 kartus, tačiau šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realios situacijos, nes dar tiek pat sergančiųjų neregistruota. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad sergančiųjų skaičius Lietuvoje gali siekti apie 11 proc., t. y. kas dešimtas iš mūsų gali sirgti diabetu, net to nežinodamas.
Diabetas klastingas savo komplikacijomis. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų mūsų šalyje miršta per 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Tačiau šie skaičiai neatspindi realios situacijos ir grėsmės – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji dažnai neturi jokių nusiskundimų, todėl diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus 4-9 metams po susirgimo, jau išryškėjus diabetinėms komplikacijoms.

Nesigydantys rizikuoja savo sveikata
Esant nekontroliuojamam diabetui pakankamai jaunas žmogus gali netekti regėjimo, inkstų ir jam reikia nuolatinės dializės arba inkstų transplantacijos, taip pat labai dažna diabeto komplikacija – galūnių gangrena. Iš esmės prastai kontroliuojamas diabetas pažeidžia vidaus organų smulkiąsias kraujagysles, sutrikdo šių organų funkcijas. Dėl atsiradusios neuropatijos sutrinka žmogaus jutimai. Jis gali susižeisti, bet nieko nejaučia. Organizmo atsparumas būna sumažėjęs, todėl labai greitai per žaizdą patenka infekcija. Iš pradžių supūliuoja minkštieji audiniai, po to infekcija persimeta į kaulinį audinį ir kaulas tiesiog sutrupa. Tokiu atveju belieka tik amputacija – tenka nupjauti pirštą, pėdą ar net visą galūnę. Kita galūnės netekimo priežastis – gangrena, kai dėl sutrikusios kraujotakos atsiranda trofinės opos, pradeda juoduoti pirštai. Taip pat greičiau vystosi aterosklerozė, didėja insulto ar infarkto rizika.
Pasak gydytojų, pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai – nutukimas, paveldėjimas, jei moteris pagimdo didesnį nei 4 kg naujagimį, vadinamasis nėščiųjų diabetas (bet koks angliavnadenių sutrikimas nėštumo metu).Taigi diabetą lemia paveldimumas, persivalgymas ir nutukimas. Paveldimumo pakeisti negalima, bet žmogus, kuris turi rizikos veiksnį, gali išvengti kitų veiksnių. Yra nustatyta, kad praktiškai visi žmonės, kurie turi 30 proc. kūno svorio perteklių, per 25 metus suserga cukriniu diabetu. Taigi patys žmonės turi gerai žinoti diabeto rizikos veiksnius ir nuolat tirtis, kad būtų laiku pradėtas gydymas ir neatsirastų sunkios ir brangiai kainuojančios komplikacijos. Šiuo metu situacija tokia, kad diabetinėms komplikacijoms gydyti skiriama 75 proc. visų diabeto gydymui skirtų lėšų.

Ilgos tinkamų vaistų paieškos gresia komplikacijomis
Lietuvoje yra visi įmanomi vaistai, kuriais gydomas diabetas, bet dėl skurdaus sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo sudaryta griežta schema, pagal kurią tie vaistai gali būti skiriami. Kitaip tariant, pradėti reikia nuo vieno vaisto. Jei šis nepadeda, galima skirti kitą ir tik šiam vėl nepadėjus, skiriamas modernus gydymas. Dėl to apie 50 proc. pacientų yra dekompensuoti, t. y. jų gliukozės lygis kraujyje nesuvaldytas tinkamai, o tai gresia rimtomis komplikacijomis. Užsienyje vietoj tokios pakopinio gydymo schemos jau seniai taikomas individualizuotas gydymas, kai medikas laisvas pacientui parinkti tokį vaistą, kuris tuo metu jam reikalingas.
Pasak medikų, anksčiau vidutinis rizikos susirgti diabetu amžius buvo įvardijamas apie 30 metų, šiuo metu amžiaus ribos gerokai nusitrynusios ir antro tipo diabetas diagnozuojamas netgi vaikams. „Tokios diabeto epidemijos, kaip JAV, Lietuvoje nėra, bet prieš 20 metų mes tarp vaikų jo visai neregistruodavome. Todėl būtina investuoti į savo vaikus, į nutukimo profilaktiką, nes taip mes investuojame į visą žmogaus gyvenimą. Kaip vaikas išmoks maitintis, kokius sveikos gyvensenos principus šeima jam įdiegs, taip tas žmogus ir gyvens“, - teigia gydytojai.
Manoma, kad Lietuvoje reikėtų rimtai svarstyti Nacionalinės diabeto programos kūrimo klausimą.

Parengė Laima SIMAITYTĖ