Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė praneša, jog šiemet susirgimų kokliušu Šiaulių apskrityje nebuvo. Tačiau praėjusiais metais buvo diagnozuoti 2 atvejai Radviliškio rajone. 2014 metais Šiaulių mieste buvo 4 susirgimai, 2013 m. – 2 atvejai, 2009 m. buvo 8 susirgimai, kai sirgo paaugliai. Bendri duomenys rodo, jog šiemet sergamumas kokliušu Lietuvoje mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. Spėjama, kad galbūt ligą pažaboti padėjo paauglių skiepijimas nuo kokliušo.

Iki 6 metų rizika susirgti didesnė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmą šių metų pusmetį sergamumas kokliušu Lietuvoje buvo mažesnis (20 atvejų), palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kai buvo registruoti 35 atvejai. Daugiausia kokliušo atvejų pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse (14 atvejų). Po 2 atvejus buvo užregistruota Panevėžio ir Tauragės apskrityse, pavieniai atvejai registruoti Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse.

2015 metais daugiausia kokliušo atvejų buvo užregistruota Kauno apskrityje (14 atvejų). Tauragės apskrityje buvo užregistruotas šeiminis kokliušo protrūkis, kurio metu susirgo du asmenys (4 mėn. ir 14 m. amžiaus vaikai).

6 žmonės iš 20 susirgusiųjų kokliušu buvo neskiepyti arba jų imunizacijos būklė nežinoma. Dauguma susirgusių asmenų buvo skiepyti kokliušo komponentą turinčia vakcina, tačiau optimali apsauga nuo kokliušo susidaro tik įskiepijus tris kokliušo komponentą turinčias vakcinos dozes, todėl vaikams iki 6 mėn. amžiaus, kol jie pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nėra gavę trijų šios vakcinos dozių, rizika susirgti kokliušu yra didesnė.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių kokliušo komponentą turinčia vakcina vaikai yra skiepijami 6 dozėmis: pirma doze vaikai paskiepijami 2 mėnesių amžiaus, antra – 4 mėnesių, trečia – 6 mėnesių, ketvirta – 18 mėnesių ir penkta – 6–7 metų. O nuo praėjusių metų pradėti skiepyti ir paaugliai. Kokliušo komponentą turinti vakcina yra finansuojama valstybės lėšomis.

Efektyviausiai saugo tik skiepai
Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga plintanti oro lašeliniu keliu. Periodas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo trunka 9–10 dienų. Infekcijai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys.

Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnių ir sunkesnių komplikacijų.

Todėl, anot R. Švambarienės, geriau laiku pasiskiepyti.

„Šiuo metu turime gerą išgrynintą kokliušo vakciną. Vakcinacijos dėka sumažėjo susirgimai kokliušu. 2009 metais Šiaulių mieste buvo fiksuoti 8 susirgimai. Tada sirgo paaugliai. Statistiniai duomenys rodo, jog jau buvo išblėsęs tų vaikų imunitetas kokliušui. Todėl 2015 metais spalio 1 dieną Lietuvoje buvo įvesta paauglių vakcinacija, kurios sudėtyje įdėtas difterijos, stabligės ir kokliušo komponentas. Taip ir buvo nutarta paskiepyti visus paauglius, kad būtų galima užkirsti sergamumo kokliušu plitimą“, – aiškina R. Švambarienė.

Pavienių susirgimų vis pasitaiko
Vakcina vaikus apsaugo nuo susirgimo kokliušu, bet, pasak R. Švambarienės, kiekviena vakcina neduoda 100 procentų garantijos, todėl 1 ar 2 procentai žmonių populiacijos vis dėlto suserga. Taip pat dalis yra paprasčiausiai atsisako skiepytis ar nutraukia vakcinacijos kursą, todėl ši liga ir nėra iki galo pažabojama ir lieka visuomenės dalis, kuri lieka kokliušui imli ir gali susirgti.

„Paskiepijus vaiką tvirtas imunitetas išlieka 10 metų. Todėl ir buvo nuspręsta pradėti skiepyti paauglius. Suaugusieji savo kvėpavimo takuose, nosiaryklėje, nešioja kokliušo suktelėjus. Susirgęs kokliušu suaugęs žmogus šia liga perserga labai lengvai, tačiau jei sulaukiama rimtesnių komplikacijų ir tokie žmonės yra infekcijos šaltinis. Paprastai sergantys kokliušu yra kamuojami įkyraus ir užsitęsusio kosulio. Yra atvejų, kai šeimos gydytojai siunčia žmones pasitikrinti pas pulmonologus dėl per ilgai užsitęsusio kosulio. Sergantys kokliušu gali kosėti net kelis mėnesius. Dažnai šeimos gydytojai nepajėgūs ligos atpažinti, todėl labai daug yra nediagnozuotų kokliušo atvejų“, – aiškina R. Švambarienė.

Pasak gydytojos, jei kosulys ilgą laiką nepraeina, reikėtų pasitarti su gydytoju. Anot R. Švambarienės, skiepijimo apimtys Šiauliuose pakankamai geros, tačiau tėvams rekomenduojama  atsakingiau žiūrėti į skiepus, nes tai vienintelė efektyvi profilaktinė priemonė, siekiant apsisaugoti nuo plintančių ligų.

„Tėvai turėtų nepamiršti paskiepyti net tik mažamečių vaikų, bet ir paauglių. Be to, skiepai rekomenduojami ir jauniems žmonėms, kurie skiepijosi 5 dozėmis, bet planuoja turėti vaikučių“, – sako R. Švambarienė.