Prieš metus skambant orkestrui ir aukščiausiems šalies vadovams perkerpant raudoną juostą ties balionais apipinta „arka“ buvo skambiai atidaryta Šiaulių laisvoji ekonominė zona. Miesto meras Artūras Visockas džiūgavo, kad jam pavyko įveikti visas kliūtis, kurias buvo palikusi senoji miesto valdžia, ir išgelbėti žlungantį projektą. Kad atidarymas būtų reikšmingesnis, kartu buvo pasirašyta ir pirmoji investicijų sutartis. Deja, ji liko tik popieriuje, o tušti LEZ‘o laukai vis dar laukia investuotojų.

Parodomoji investicių sutartis liko tik popieriuje
Įrengti Šiaulių LEZ‘o infrastruktūrą kainavo apie 10 mln. Eur. Iš jų 9,06 mln. Eur – Europos struktūrinių fondų parama. Projektas vėlavo, jo eigą sutrikdė rasti žmonių palaidojimai, įtarta, kad tai žydų žudynių vieta.

Nors LEZ‘as oficialiai buvo atidarytas praėjusių metų kovo pradžioje, teritorijoje nebuvo įvesta pramonei reikiamo galingumo elektros galia.

Šiaulių miesto savivavldybės Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė informavo, kad Savivaldybė įgyvendina skirstomojo punkto įrengimo projektą (jam skirti 300 tūkst. Eur) ir kartu su ESO (Energijos skirstymo operatoriumi) įrenginėja transformatorinę. Savivaldybė turi apmokėti 40 proc. pastarojo projekto vertės ir tai sudaro 1,3 mln. Eur per trejus metus. Tiesa, Savivaldybę gelbsti Vyriausybė, šįmet skyrusi minėtiems reikalams 340 tūkst. Eur.

Projekto atidarymo metu skambiai buvo pasirašyta pirmoji investicijų sutartis tarp UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ ir UAB „ROL ERGO LT“.

Atidaryme dalyvavęs tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius pakiliai kalbėjo, kad tai svarbus įvykis ne tik Šiaulių miestui ir regionui, bet ir Lietuvai, nes tokie objektai skatina ekonomikos plėtrą ir socialinę gerovę. Premjeras sveikino tuos, kurie turi ambicijų įgyvendinti planus LEZ‘o plyname lauke ir siekia pokyčių regione.

Sveikinimai buvo per ankstyvi. Kaip paaiškino UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius Artūras Klangauskas, investuotojai pakeitė planus ir nusprendė plėstis šalia jau turimos gamyklos kitoje miesto vietoje.

Sėkmei gali prireikti ir 7 metų
Ekonomistai nuolat pabrėžia, kad Šiaulių silpnoji vieta – užsienio investicijų trūkumas. Pagal tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklį iš 10 šalies apskričių Šiaulių apskritis įsitaisė trečia nuo galo.

Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos, tačiau sėkmingai veikia tik dvi seniausiai įsikūrusios Kaune ir Klaipėdoje.

Kada į milijonus eurų kainavusį Šiaulių LEZ‘ą ateis pirmieji investuotojai, paklausėme UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktoriaus Artūro Klangausko. Jis tikina, kad gal net šįmet, nors kol kas konkrečių susitarimų nėra.

Laimėdama tarptautinį operatoriaus konkursą bendrovė Ūkio ministerijai įsipareigojo per penkerius metus pritraukti 23 milijonus eurų investicijų. Kol kas vilčių teikiančių judesių nėra.

„Derybos trunka ne dieną, ne savaitę. Jas su potencialiais investuotojais vedame nuolat. Važinėjame į Vokietiją, Švediją, kitas Skandinavijos šalis, Azijos valstybes. Kalbamės ir su Lietuvos investuotojais, ir su Šiaulių miesto. Nevyksta viskas taip greitai. Nėra eilės laukiančiųjų. Teritorijoje dar nėra pilnai išvystyta infrastruktūra. Galimybė pasijungti elektros energiją atsiras jau spalį, bet pati galia – tik kitais metais“, – komentavo A. Klangauskas.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad Kauno, Klaipėdos LEZ,ų sėkmės istorijos vystėsi 5–7 metus. Per metus, anot jo, tai padaryti neįmanoma. Jis pastebi, kad Šiaulių pramonės parkui irgi reikėjo ne vienerių metų, kol jis tapo toks, koks yra dabar.

Tiesą pasakius, koks Šiaulių pramonės parkas dabar, kiek yra investuotojų, kiek kainavo įgyvendintas projektas, sužinoti Savivaldybėje mums nepavyko. Ekonomikos ir investicijų skyrius šį objektą perėmė neseniai ir informaciją dar tik renka.

A. Klangauskas nesakytų, kad užsienio investicijos į Šiaulius neateina. Tik dalis investicijų veikia kartu su vietos verslininkų nuosavybės teise valdomomis įmonėmis.

Bendrovės vadovas sako, kad iki politinės suirutės Savivaldybėje jautė miesto valdžios palaikymą, dideles pastangas įgyvendinti projektą, problemos buvo sprendžiamos operatyviai. Dabar vadovas dar nenorėtų vertinti situacijos, nors jį jau pasiekia įvairios problemos.

Šiaulių laisvajai ekonominei zonai reikia įveikti didelę konkurenciją dar 6 tokių struktūrų šalyje. A. Klangauskas aiškina, kad Šiaulių pranašumas – aplinka, jau veikianti pramonė ir žmonių kompetencija.

„Šiaulius pozicionuojame metalo, plastiko, medienos apdirbamojoje pramonėje. Esančios įmonės  gali būti kaip subkontraktoriai užsienio investuotojams. Vietos verslui siūlome galimybę optimizuotai suplanuoti savo veiklą, sklypų apribojimo nėra. Įmonės, kurios investuoja įsigydamos senus pastatus, juos griaudamos, daro klaidą. Būtų paprasčiau perkelti savo idėjas ir rinktis plyno lauko investicijas suprojektuojant ir pastatant statinį atitinkamai pagal savo technologijas“, – sako Šiaulių LEZ‘o vadovas.

Prarastas laikas
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas klausimą, kodėl į Šiaulių LEZ‘ą neateina investicijos, pavadino labai sudėtingu.

„Atrodo, lyg ir turėtų veržtis, tačiau LEZ‘ai, kaip investicijų pritraukimo forma, egzistuoja gal 20 metų. Tai šiek tiek pavėluotas projektas. Neužtenka suteikti statusą.

Užsienio valstybėse, kur siekiama prisitraukti investuotoją, iki durų atvedamos visos komunikacijos, veikia efektyvi skatinimo, lengvatų sistema. Pelno lengvata ar atleidimas nuo žemės mokesčio – nėra investicijų pritraukimo priemonės. Lietuva yra patraukli tiek savo geografine patirtimi, tiek žmonių  požiūriu į darbą. Bet jų nėra. Iš kur gauti žmonių gamybai užtikrinti? Pirmaujančios pramonės šakos, kuriose įdiegtos aukšto lygio automatizavimo sistemos, ketvirtosios pramonės revoliucijos šakos, abejoju, ar pas mus ateis. Niekas nenori iškėlinėti tų verslų.

Senoji Europa suka galvą, kaip susigrąžinti investicijas į savo valstybes, kurios išėjo į Azijos rinkas“, – išsakė savo nuomonę V. Japertas.

Jo manymu, laukti sėkmingų investuotojų 7 metus – prabanga, kurios šiandien niekas neturi.

Rūmų prezidentas priminė, kad Klaipėdos laisvoji ekonominė zona atsirado iškart po pirmojo Šiaulių LEZo, kuris žlugo daugiau nei prieš dešimtmetį.

Šiauliečiai, kurie tuomet pradėjo įgyvendinti LEZ‘o idėją Šiauliuose, buvo pirmame etape nemažai prisidėję prie klaipėdiečių sėkmės. Šiandien šiauliečiai laiką prarado. V. Japertas mano, kad Šiaulių LEZ‘ui naudos neprideda ir tai, kad šalia yra nacionalinės svarbos objektas – karinis oro uostas, todėl būtina investuotojų atranka. Ne visi investuotojai ir būtų laukiami, jiems tektų praeiti saugumo filtrą.

Verslininkas apgailestauja, kad Šiauliai nesugebėjo išnaudoti oro uosto, kaip potencialios traukos. „Tai nepateisinamas miesto politikos nebuvimas, todėl esame ištrinti iš šalies oro uostų vystymo strategijos, mums paliktas tik karinio oro uosto statusas. Aš šiandien nemanau, kad buvo išnaudotas visas potencialas, kiek oro uostas galėtų pasitarnauti dirbant kartu su laisvąja ekonomine zona. Dabar vyksta investuotojų medžioklė, vyksta susitikimai, atsakingi už LEZ’-ą žmonės dirba, ieško visokių galimybių, bet laikas nebe tas. Tų instrumentų, kurie buvo efektyvūs prieš 20 metų, šiandien nebeužtenka“, – sako V. Japertas.

Šalies mastu kalbama apie tai, kad užsienio investuotojus laisvose ekonominėse zonose stabdo techniniai, mokestiniai ir teisiniai apribojimai. Manoma, kad užsienio kompanijos investuotų kur kas drąsiau, jei turėtų galimybių įsigyti žemės. Dabar baiminamasi, kad net išsinuomoję sklypus verslininkai lieka priklausomi nuo valdžių kaitos ir valdančiųjų nuomonės.

Šiuo metu Seimui vėl pateiktos LEZ įstatymo pataisos, kuriomis visose Lietuvos LEZ įsikūrusioms įmonėms būtų leidžiama žemės sklypus išsinuomoti 99 metams. Pirmuosius dešimt veiklos metų nereikėtų mokėti pelno mokesčio.

UAB „Šiaulių laisvoji ekonominė zona“ direktorius A. Klangauskas tikina, kad tokių zonų sėkmės istorijos užtrunka 5–7 metus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.