Socialinių įmonių įstatymo pataisomis siūloma naujiems juridiniams asmenims nebesuteikti socialinės įmonės statuso. Numatoma, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms, kuriose dirba socialiai pažeidžiami asmenys. Pagal projektą subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už tuos tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti socialinėje įmonėje iki pataisų įsigaliojimo dienos.
Nori įstatymo pataisų
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas nepritaria esamam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris esą orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje. Asociacija prieštarauja socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis esą brangus ir neefektyvus.
„Keisti Socialinių įmonių įstatymo pataisas reikėjo dar prieš dešimt metų, nes šiuo metu didžioji dalis socialinių įmonių yra tiesiog verslo struktūros, nesiekiančios socialinių pokyčių, bet įdarbinančios reikalaujamą neįgaliųjų skaičių, kad galėtų naudotis valstybės parama“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė.
Anot jos, blogiausia yra tai, kad socialinės įmonės daugiausia įdarbina lengviausią negalią turinčius asmenis, nes įstatyme reikalavimų dėl darbingumo lygio ar tam tikrų negalios grupių, pavyzdžiui, intelekto ar psichikos negalios, pirmumo tvarkos nėra. Tuo tarpu sunkią negalią turintys žmonės ir toliau lieka neintegruoti į darbo rinką.
H. Varnienė įsitikinusi, kad įstatymo pataisos padėtų suvaldyti esamą situaciją. Štai vien per šiuos metus susikūrė devynios socialinės įmonės ir dar sulaukta nemažai paraiškų. Vadinasi, verslas pajuto, jog tai gera niša: „Kai Socialinių įmonių įstatymą pakeis socialinio verslo įstatymas, turėtų susiformuoti visi saugikliai, socialinė politika, skatinanti įdarbinti žmones su negalia.“
Apskritai šiuo metu Lietuvoje dirba tik 27 proc. neįgaliųjų. Tai labai mažas skaičius palyginti su kitomis šalimis. Pavyzdžiui, Skandinavijoje įdarbinama apie 60–80 proc. neįgaliųjų. Vadinasi, Lietuvai nepavyksta šios problemos išspręsti efektyviai. Pašnekovės nuomone, galbūt situacija pasikeistų, jeigu valdžia lėšas skirtų toms priemonėms, kurios iš tiesų skatintų žmonių, turinčių negalią, įdarbinimą.
Įžvelgia neteisybę
Tuo tarpu vienos iš socialinių įmonių įkūrėjas Nerijus Briedis yra kitokios nuomonės. „Dabartinis modelis sukuria kasmet po 700 darbo vietų žemos kvalifikacijos darbuotojams. 80 proc. visų tų darbuotojų, Lietuvos darbo biržos duomenimis, turi vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Šiandien socialinėse įmonėse dirba 7300 neįgaliųjų ir jie šią vasarą atsidurs gatvėje. Socialinių įmonių įstatymas veikia ypač gerai, pasiekėme užsibrėžtus tikslus. Nenaikinkime to, kas dabar sukurta, tuo labiau nesiūlydami alternatyvų“, – sako N. Briedis.
Anot N. Briedžio, Lietuvos darbo biržoje dabar yra 9 tūkst. darbo ieškančių neįgaliųjų, apie 5 tūkst. realiai nori dirbti. Jeigu kasmet socialinės įmonės įdarbina po 700 žmonių, per dešimtmetį gali būti išspręstas jų įdarbinimo klausimas. Bet esą įsigaliojus Seime svarstomiems įstatymo pakeitimams, naujų neįgaliųjų darbuotojų priėmimas nebus subsidijuojamas, tad jeigu dėl kokių nors priežasčių keli asmenys iš įmonės išeis, ji neatitiks reikalavimo įdarbinti konkretų neįgalių asmenų procentą ir turės likviduotis.
„Valstybė, valdžios vyrai sako, kad socialinės įmonės įdarbina mažai neįgaliųjų, brangiai kainuoja, kad jos yra kažkokia mistika, šešėlis. Bet Lietuva gauna naudos iš tokių įmonių. Nemačiau nė vienos kitos tokios valstybės. Tai nėra verslas išlaikytinis“, – sako N. Briedis.
Kalbėdamas apie viešai metamus kaltinimus, esą socialinės įmonės veikia neskaidriai, pabrėžė, kad jos yra nuolat tikrinamos, o kai kurios – net kelis kartus per mėnesį. Iš 170 socialinių įmonių tik viena po patikrinimų netekusi statuso. Pasak jo, faktai įrodo, kad tai yra vienas skaidriausių ir našiausių verslų.
