Artėjant didžiosioms metų šventėms vis daugiau pirkėjų pasiduoda vadinamajai išpardavimų psichozei. Finansų ekspertai įspėja, kad nekontroliuojamas dovanų pirkimas gali turėti neigiamų pasekmių jūsų piniginei bei ragina į dovanų įsigijimą pažiūrėti kūrybiškiau.

Dovanos turėtų kainuoti minimaliai
Šventinis laikotarpis į prekybos centrus pritraukia minias pirkėjų, kurie karštligiškai ieško dovanų artimiesiems.

Psichiatras Martynas Marcinkevičius pastebi, jog šiuo laikotarpiu žmonės pamiršta švenčių esmę ir vietoj
atsipalaidavimo gyvena įtampoje.

„Kalėdų laikotarpis prekybininkų rankomis verčiamas į vis labiau komercinę šventę, kur akcentas dedamas pirkti kuo įspūdingesnę ar brangesnę dovaną. Gaunasi taip, jog žmonės nesidžiaugia šventiniu laikotarpiu, bet atvirkščiai – dėl daugybės pirkinių ir išlaidų yra įsitempę bei jaučia nerimą. Tad derėtų prisiminti, jog Kalėdos pirmiausia yra dvasinė šventė, kurios metu laiką reiktų skirti šeimai ir dovanų pirkimas tikrai neturėtų būti svarbiausias akcentas“, – teigia M. Marcinkevičius.

Anot jo, dovanų vertė turėtų būti matuojama ne pinigine išraiška: „Kalėdoms nerekomenduočiau pirkti dovanų, išsiskiriančių savo materialine verte. Šiai progai skirtos dovanos turėtų kainuoti minimaliai bei būti simbolinės, šiltos ir galbūt net pagamintos jūsų pačių, taip gavėjui primenant malonias akimirkas. Tai juk ne dovanų Kalėdos, o buvimo kartu šventė“.

Iš anksto susidėliokite poreikius
Kalbėdamas apie prekybininkų taip mėgstamus šventinius išpardavimus, M. Marcinkevičius pataria nesiorientuoti į tai, ką parduotuvėje jums siūlo, bet į tai, ko jums išties reikėtų.

„Pačių išpardavimų blogiu nelaikyčiau, tačiau svarbiausia – nepasiduoti išpardavimų psichozei. Tokį terminą iš tikrųjų vartojame tarp kolegų apibūdinant pirkėjus, kurie puola į glėbį prekybininkų vilionėms ir prisiperka daiktų, kurių jiems nereikia. Jeigu vis tik ketinate dalyvauti šventiniuose išpardavimuose, laikyčiau, jog yra vienintelė ir pagrindinė to taisyklė. Racionalus sprendimas būtų nelaukti, ką pigiau man pasiūlys įsigyti, o susidaryti sąrašą, ko man tikrai reikia ar ko aš norėčiau. Jeigu perkame nelabai reikalingą daiktą, nors ir pigiau, tai vis tiek laikyčiau pinigų išmetimu“.

„Reikėtų prisiminti ir šių dienų tendencijas dėl tvarios gyvensenos. Už kiekvieno rūbo ar smulkiausio elektronikos prietaiso seka didelis taršos pėdsakas, nes tiek gaminant, sandėliuojant, pervežant ir utilizuojant mes kenkiame savo planetai. Tad pati „žaliausia“ dovana – nenupirkta dovana. Tad dar kartelį norėčiau paskatinti susimąstyti, ką jau turimo buityje ar lengvai pasigaminamo galėčiau panaudoti dovanoms. Tai ne tik padės sutaupyti pinigų, bet ir prisidės prie gamtos išsaugojimo“, – aplinkosauginį aspektą išskiria psichiatras.

Įspėja dėl nepamatuotų išlaidų
Finansų ekspertų teigimu, kalėdinis dovanų apsipirkimo vajus daugeliui žmonių tampa finansinės disciplinos išbandymu. Pasak Šiaulių banko kasdieninės bankininkystės direktoriaus Andriaus Kamarausko, kalėdinės išpardavimų akcijos ar įtraukiančios reklamos daugelį žmonių vilioja plačiau atverti pinigines, net ir užmerkiant akis prieš elementarius asmeninių finansų valdymo principus.

„Įsisukus švenčių malonumų verpetui žmonės linkę kiek pro pirštus žvelgti į realią savo finansinę padėtį. Žinoma, nesinorėtų be dovanų palikti artimiausių draugų bei šeimos, tačiau reikėtų pasvarstyti, ar kiekviena išpardavimo ar akcijos etiketė išties verta dėmesio, ir šiuo šventiniu laikotarpiu nepamiršti ne tik malonumų, bet ir įsipareigojimų“, – teigė A. Kamarauskas.

Šiaulių banko atstovas pataria į šventinį pirkimą žiūrėti atsakingai – nusimatyti konkrečią pinigų sumą, kurią išleisite dovanoms ir kitoms šventinėms išlaidoms, ir stengtis šios sumos neviršyti. Idealu, jei galite šiek tiek pinigų šventiniams pirkiniams sutaupyti iš anksto, tuomet metų pabaiga nebus didelis finansinis išbandymas.

Be to, rekomenduojama dovanas pirkti anksčiau, nes karštligiškas dovanų ieškojimas likus  kelioms dienoms iki švenčių gali virsti panika – norimos dovanos galbūt jau nerasite arba už ją gerokai permokėsite.

A. Kamarauskas pataria atsargiai vertinti prekybininkų triukus apie kalėdinius išpardavimus –prekybinės akcijos skatina impulsyvų pirkimą, tad nejučiomis galite įsigyti prekę,  kurios galbūt net visai nenorėjote.

Beje, kalėdinis apsipirkimas bus prasmingesnis, jei savo artimuosius nustebinsite netikėta ar išskirtine dovana. „Galite dovanas gaminti patys – tai puiki laisvalaikio praleidimo forma. Bet galite dovanų paieškoti nedidelėje vietinių gamintojų parduotuvėlėje – net tik artimuosius nustebinsite originalia dovana, bet ir paremsite smulkųjį Lietuvos verslą. Gal net pakeisite apsipirkimo įpročius, į savo racioną įtraukdami vietinių gamintojų prekes ir palaikydami šalies smulkiuosius verslininkus“, – patarė A. Kamarauskas.

Keičiasi pirkėjų prioritetai
Tiesa, pastaruoju metu aktyviau apsiperkama ne tik fizinėse parduotuvėse, bet ir internetu. O augant  elektroninės prekybos apimtims, keičiasi ir gyventojams svarbūs apsipirkimo internetu kriterijai. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas, ryškėja tendencija, kad mažiausios kainos kriterijų nusveria visapusė apsipirkimo patirtis, įskaitant prekių pristatymo būdą ir sudaromą galimybę grąžinti prekes.

„Pastaruosius kelerius metus pastebimai mažėja dalis tokių pirkėjų, kuriems apsiperkant internetu svarbiausias yra kainos faktorius. Vis daugiau reikšmės įgyja patogus prekių pristatymo būdas, taip pat pastebimai išaugo ir norinčių apsipirkti per išmanųjį telefoną skaičius. Tai rodo augantį pirkėjų lūkestį gauti lanksčias ir patogias apsipirkimo galimybes“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.

„Swedbank“ tyrimo duomenys rodo, kad vertinančių patogų pristatymo būdą gyventojų dalis nuo 2018 m. paaugo 6 procentiniais punktais bei pasiekė 71 proc. Tuo metu prekės kainos svarba sumažėjo 8 proc. punktais ir siekia 70 proc. Dar 59 proc. apklaustųjų prie aktualių kriterijų priskiria ir platų prekių asortimentą.

„Gyventojams taip pat aktuali galimybė grąžinti netinkančią prekę, gauti garantiją dėl įsigytų prekių kokybės − šiuos kriterijus, kaip svarbius, nurodė apie 40 proc. apklaustųjų. Tiesa, santykinai nedidelė dalis gyventojų įvertina ir pardavėjo ar internetinės parduotuvės patikimumą, tai svarbu 4 iš 10 apklaustųjų“, − komentuoja D. Trumpickas.

Pirkėjų skaičius, kuriems svarbu turėti galimybę apsipirkti išmaniuoju telefono, per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 11 iki 17 proc., rodo tyrimo rezultatai.

„Kalbant apie patogų pristatymo būdą, per pastaruosius metus pirmoje vietoje neabejotinai įsitvirtino paštomatai – juos renkasi 75 proc. internetu apsiperkančių gyventojų. Antrojoje vietoje (44 proc.) yra internetu įsigytų prekių pristatymas į namus ar darbovietę, trečioje (27 proc.) – atsiėmimas iš fizinės parduotuvės ar prekybos vietos“, − sako banko atstovas.

Perka lietuviškose parduotuvėse
Remiantis tyrimu, absoliuti dauguma šalies gyventojų yra įsigiję prekių ar paslaugų vietos e. parduotuvėse. Dažniau apsiperkantys užsienio e. parduotuvėse nurodo kas antras pirkėjas (50 proc.), o kas trečias (31 proc.) sako vienodai dažnai apsiperkantis ir Lietuvos, ir užsienio šalių e. parduotuvėse.

„Apsiperkant lietuviškose e. parduotuvėse gyventojams gali atrodyti paprasčiau ir patikimiau, nevaržo galimas kalbos barjeras. Jose taip pat paprasčiau užsitikrinti patogų prekių pristatymą, lengviau patikrinti parduotuvės ar pardavėjo patikimumą ar grąžinti netikusią prekę“, – pastebi D. Trumpickas.

Pasak banko atstovo, matydami šias tendencijas, Lietuvos prekybininkai stengiasi užtikrinti kuo patogesnį savo prekių prieinamumą perkantiems internetu. Elektroninėje erdvėje savo prekes ir paslaugas siekia pasiūlyti vis daugiau smukliųjų verslininkų ar net amatininkų, kuriuos iki šiol buvo įprasta matyti specifinėse prekybos vietose, pavyzdžiui, miestų mugėse.

Į skaitmeninę erdvę ką tik įžengusius ar tai dar planuojančius daryti verslus turėtų padrąsinti ir dar kelios gyventojų nuostatos. Pavyzdžiui, 59 proc. šalies gyventojų nurodo, kad jie per pastaruosius metus išbandė naujų e. parduotuvių, o 56 proc. sako, kad internetu pirko maisto prekių, drabužių, daiktų buičiai, kuriuos anksčiau įsigydavo fizinėse prekybos vietose.

„Siekiant užtikrinti saugumą ir dėl poreikio savo pirkėją pasiekti ten, kur jam patogiausia, banko verslumo projekto „Kiekvienas gali“ bendruomenė savo įprastą kalėdinę mugę jau antrus metus perkelia į internetą. Posakis apie galimybę viską, ko reikia, rasti po vienu stogu virsta galimybe daugiau nei 200 smulkiųjų lietuviškų verslų ir prekeivių rasti vienoje interneto platformoje“, – pažymi D. Trumpickas.