Pastarieji dveji metai švietimo sistemai nebuvo palankūs. Vietoje to, kad būtų užsiimama švietimo kokybės gerinimu, rūpintasi, kad bent jau vyktų kontaktinės pamokos. Per dvejus pandemijos metus mokyklos taip „užsisluoksniavo“, kad tarpusavyje ėmė skirtis įvairiausiais aspektais: pasiskiepijusių mokytojų skaičiumi, besitestuojančių mokinių skaičiumi, srautų valdymais, vadyba, pagalba mokiniams, bendradarbiavimu su tėvais, akademiškumu ir t. t.

Rezultatai nedžiugina
„Didžiuliai skirtumai buvo regėti ir kalbant apie mokinių bei mokytojų savijautą. Tokiomis aplinkybėmis mokyklos lygis ir pridėtinė vertė kiekvienam vaikui tampa visiška loterija, vieniems pasiseka, kitiems ne. Tikrai ne vaikai dėl to kalti, viskas priklauso nuo aplinkybių, liūdna, kai švietime nebėra jokio bendro standarto“, – apgailestavo Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Bene labiausiai skaudžiausia dėl to, kad mokyklos nebesugeba vaikų ir jaunuolių išmokyti matematikos. Kasmet matematikos žinių lygis vis leidžiasi, o rezultatai prastėja. O jeigu kuriais metais šiek tiek pagerėja, tai tik todėl, kad būna palengvinamos matematikos valstybinio brandos egzamino užduotys.

Įprastai kasmet Lietuvoje nuo 35 proc. iki 38 proc. dvyliktokų matematikos egzamino apskritai nelaiko. Jie supranta, kad matematikoje yra silpni, jog nieko nesimokė ir neišmoko. Kiekvienais metais matematikos egzamino neišlaiko nuo 15 proc. iki 30 proc. abiturientų. Viską sudėjus, tampa aišku, kad matematikos Lietuvoje nemoka daugiau nei 55 proc. dvyliktokų.

„Jau pabodo lygintis su Suomija ir Estija, tačiau kalbant apie stiprius mokinius, tuos, kurie dalyvauja olimpiadose, mes tikrai nesiskiriame, net esame stipresni. Mes labiau skiriamės silpnais mokiniais. Mūsų silpnų mokinių žinios, ne tik matematikos, bet ir daugybės kitų dalykų, yra silpnesnės nei silpnų mokinių Estijoje. Visuose tyrimuose velkamės žemiau vidurkio arba dugne“, – lygino G. Sarafinas.

Nebeturi motyvacijos
Patenkinamai arba gerai matematikos Lietuvoje išmoksta maždaug trečdalis jaunuolių. Per egzaminus jie surenka nuo 16 iki 70 balų iš 100. Tikrai gerai matematikos išmoksta tik 10 proc. mokinių.

„Tai yra mūsų valstybės drama ir bėda, svarbiausia, kad turime mokyklų, kuriose nė vienam mokiniui nepavyksta daugiau ar mažiau geriau išlaikyti matematikos egzaminą ir gauti pakenčiamus pagrindus. Turime tokių mokyklų, kuriose mokosi tik 80-90 mokinių, tačiau jų visų matematikos vidurkis yra 17-18 balų iš 100. Blogiausia, kad tos mokyklos šventai įsitikinusios ir kitus bando įtikinti, kad dabartinių mokinių motyvacija yra leisgyvė ir jos prikelti nebeįmanoma ir kartu jie įrodinėja, kad jaunosios kartos šiais laikais nebeįmanoma išmokyti matematikos. Kai kurios kitos mokyklos vis dėlto išmoko matematikos ir teigia priešingai“, – kalbėjo pašnekovas.

Belieka įsivaizduoti, kas nutinka vaikams, kurie patenka į mokyklą, kur aiškinama, jog ši karta nemokintina ir jos neįmanoma išmokyti matematikos ir kas – jeigu patenka į mokyklą, kur iš kiekvieno vaiko, koks jis bebūtų, išspaudžiamas maksimumas.

G. Sarafino teigimu, tokių mokinių rezultatai skiriasi stulbinamai, o pačios mokyklos tarpusavyje skiriasi šviesmečiais. Nors sakoma, kad brandos egzaminų rezultatai dar nieko gyvenime nereiškia, matyti, kad gerai besimokančių mokinių ateitis labai skiriasi nuo besimokančių prasčiau ir ją nulemia būtent mokykla ir mokytojų indėlis.

Lankosi pas korepetitorius
Žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė Jonė Kučinskaitė informavo, kad karantinas, mokyklų uždarymas, nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausių gimnazijų pagal dalykus, dešimtuką. Pirmosiose pozicijose puikuojasi nebūtinai tik atrankinės mokyklos, bet ir nemažai regioninių mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausiųjų šimtuke, bet tikrai ne penkiasdešimtuke.

„Mūsų galva, tai lėmė korepetitoriai. Iki pandemijos, kaip rodo valstybės kontrolės tyrimai, 40 proc. aukštesniųjų klasių abiturientų turėdavo korepetitorius. Per karantiną ir nuotolinį mokymą, kai mes visi įgijome nuotolinio mokymo įgūdžių ir kai korepetitavimas persikėlė į nuotolį, net regionų mokiniams tapo prieinami geriausi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos korepetitoriai, taip pat universitetų dėstytojai, profesoriai ir docentai“, – sakė J. Kučinskaitė.

Anot jos, vidutinio sluoksnio ir aukštesnes pajamas gaunančios šeimos regionuose korepetitorius samdė lygiai taip pat, kaip ir didmiesčiuose. Regionų, mažų miestelių mokyklų vadovai irgi komentuoja, kad pagerėjusius jų abiturientų rezultatus lėmė korepetitoriai, kurių paslaugas apmokėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Mokytojų dalykininkų asociacijos, universitetų, kolegijų dėstytojai praėjusių metų abiturientams rengė įvairių paskaitų. Gimnazijų atstovų teigimu, prie šių nuotolinių paskaitų jungėsi ne tik abiturientai, bet ir mokytojai. Pastarieji klausydavo, kaip tą patį dalyką dėsto universiteto dėstytojai, kitų mokyklų mokytojai ir taip tarsi kėlė savo kvalifikaciją.

Kai kurios šalies savivaldybės dar kompensavo abiturientams suteiktas psichologų paslaugas. Tai buvo labai reikalinga, nes dėl nuotolinio mokymosi, kuris žvelgiant tiek į Europos Sąjungos, tiek į pasaulio šalis, truko bene ilgiausiai, kai kurie abiturientai buvo praradę motyvaciją mokytis, jautė nerimą ir baimę, ką konstatavo ir Vilniaus universiteto psichologai, atlikę net keletą karantino poveikio mokiniams ir vaikams tyrimų. Visos šios priežastys ir lėmė mokyklų reitingų persirikiavimą.

Sužibo regionai
Kaip sakė J. Kučinskaitė, iš viso buvo reitinguota 350 šalies gimnazijų. Į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius brandos egzaminus laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.

Pažvelgus į dalykinį gimnazijų reitingą matyti, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko Utenos r. Užpalių gimnazija, Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija, KTU gimnazija.

Istorijos geriausiai išmoko KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus A. Kulviečio klasikinė, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Biologijos geriausiai išmoko Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazija.

IT geriausiai išmoko Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus licėjus, LSMU gimnazija.

Chemijos geriausiai išmoko Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazija, Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija, Jonavos Senamiesčio gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko Marijampolės marijonų gimnazija, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Šilutės r. Vainuto gimnazija.

Anglų kalbos geriausiai išmoko Kauno r. Vandžiogalos gimnazija, KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija

Geografijos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija.

„Kaip nuostabu, kai pirmajame penketuke atsiranda Merkinė, Užpaliai, Pabradė, Lavoriškės. Vadinasi, net ir regionuose šiais laikais galima išmokyti sunkiųjų disciplinų, net ir lietuvių kalbos egzaminui galima parengti taip, kad jį vaikai gerai išlaikytų“, – konstatavo G. Sarafinas.

Matematikos, anglų ir lietuvių kalbos korepetitoriai https://korepetitoriai.intellectus.lt/