Šiandien darbdaviai susiduria ne tik su darbuotojų trūkumo, bet ir jų išsaugojimo problema. Pasirodo, net kas ketvirtas darbuotojas žvalgosi naujo darbo, nepaisant to, kad yra patenkintas savo dabartine darboviete. Kodėl vieni nuolat svarsto apie naujas karjeros galimybes, o kiti apskritai neina dirbti?

Mažiau lojalūs – jauni žmonės
„Pandemijos metu žmonės atsargiau žiūrėjo į darbo keitimą, nes norėjo daugiau stabilumo, saugumo. Vis dėlto pamažu grįžtant į įprastą gyvenimą, pastebime, kad daugiau žmonių pasiryžta pokyčiams – darbuotojų lojalumas tampa rimtu iššūkiu darbdaviams. Augant konkurencijai dėl talentų, darbdaviai turi aiškiai suprasti, ko reikia norint juos ne tik pritraukti, bet vėliau ir išsaugoti“, – pasakoja Eglė Staniulionė, „Bitės“ žmonių ambasados vadovė.

Net kas ketvirtas šiuo metu dirbantis lietuvis jau ieškosi naujo darbo, rodo „Bitės“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Daugiausia ieškančių – vidurinės grandies specialistai, tarnautojai. Taip pat mažiausiai lojalūs 18–25 metų amžiaus kandidatai.

„Pastebime, kad jaunesni žmonės šiandien yra mažiau lojalūs. Juk jie dar tik pradeda savo karjerą, ieško savęs, „testuoja“ darbdavius, tad didesnė darbo kaita – natūrali“, – teigia žmonių ambasados vadovė.

Mažą jaunų darbuotojų lojalumą organizacijoms patvirtina ir tarptautiniai tyrimai. 18–24 metų žmonės vidutiniškai keičia darbą kas 8–15 mėnesių, kai tuo metu 25–34 metų žmonės – kas 2,8 metų, rodo darbo rinką analizuojančios bendrovės „BLS“ duomenys.

Kiek paradoksalu, kad nors šiandien net 39 proc. apklaustųjų teigia, kad juos tenkina dabartinė darbovietė, tačiau net ketvirtadalis, tai yra 25 proc. dirbančiųjų – vis tiek žvalgosi naujo darbo.

Įtemptas laikas darbdaviams
„Bent jau didžiosios bendrovės reguliariai atlieka darbuotojų pasitenkinimo tyrimus. Visgi akivaizdu, kad šiandien aukštas rodiklis tikrai nereiškia, kad darbdavys gali atsipalaiduoti. Net ir laimingus darbuotojus gali sudominti netradicinis skelbimas ar įdomus darbo pasiūlymas. Tuo puikiai įsitikinome kai patys darbo pokalbiuose kvietėme apsilankyti būtent darbo neieškančius, savo darbu patenkintus žmones – atrankose panoro sudalyvauti daugybė kandidatų“, – sako E. Staniulionė.

Ekspertė priduria, kad dėl šiuo metu rinkoje esančio rekordinio darbuotojų trūkumo, darbuotojai sulaukia ne vieno darbo pasiūlymo, tad užtikrinti jų lojalumą tampa vis sunkiau.

Net kas penktas specialistas įvardija, kad žvalgytis skatina įdomaus ir prasmingo darbo paieškos. Taip pat darbuotojai ieško didesnių karjeros galimybių (12 proc.), geresnės komandos ir vadovo.

Kaip pagrindinę nenoro keisti darbo priežastį, respondentai nurodė nenorą pratintis prie naujos darbo tvarkos (18 proc.) ir kolegų, naujo vadovo (14 proc.).

„Minkštieji“ faktoriai griauna darbuotojų lojalumą ir skatina nuolat žvalgytis naujo darbo. Jei bendrovės vidinė kultūra – prasta, konkurentai pasiūlę kiek didesnę algą gali lengvai persivilioti ir geriausius talentus. Gera žinia darbdaviams – viskas jūsų rankose. Vidinės kultūros kūrimas ir puoselėjimas, efektyvus darbuotojų bendradarbiavimas užtikrina jų lojalumą, mažesnę kaitą“, – sako E. Staniulionė.

Ekspertė priduria, kad darbuotojams nuo tam tikro jų pasiekto lygio, pozicijos, pinigai natūraliai tampa antraeiliu veiksniu renkantis darbovietę. Svarbiau yra „minkštosios“ naudos kaip gera kultūra, stipri komanda, puikus laisvalaikio ir darbo balansas.

Neranda vienareikšmiško atsakymo
Kol vieni dairosi naujo darbo, kiti net nesiruošia dirbti. Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų registruojama daugybė – net 66 tūkst. per mėnesį. Tad kodėl darbo ieškantieji asmenys neina dirbti? Kodėl darbdaviams pastarąjį pusmetį darbo rinką užtvindžius darbo pasiūlymais,  žmonės apatiški ir jų nevilioja įsidarbinti?

„Vienareikšmiško atsakymo nėra. Pandemijos laikotarpiu iš esmės pasikeitė situacija darbo rinkoje, – aiškina Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis. – Prastovose buvę darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, negalėję savo veiklų tęsti dėl apribojimų, persvarstė savo karjeros tolesnes galimybes. Kai kurie  nusprendė nebegrįžti į buvusias darbo vietas dėl per mažo atlyginimo, darbo sąlygų ar sunkaus darbo, ypač vyresnio amžiaus darbuotojai ėmė vengti kontaktų dėl baimės susirgti. Dabar netiesioginę priežastį neįsidarbinti kai kurie asmenys mini ir tvarką, susijusią su skiepais bei testavimu“.

Darbo ieškantys žmonės yra įvairūs ir skirtingi – išsilavinimu, amžiumi, darbo patirtimi ir gyvenamąja vieta bei savo motyvacija.  Dauguma Užimtumo tarnybos klientų – net 100,3 tūkst.– vyresni nei 45 metų amžiaus. Iš jų – 78,9 tūkst. 50+ darbingo amžiaus gyventojai (40,4 proc.) ir  tarp jų beveik trečdalis – vyresni nei 60 metų.

Kuo ilgesnė darbo neturinčiųjų registruoto nedarbo trukmė, tuo didesnė jų dalis sutiktų dirbti nekvalifikuotą darbą. Ieškančių specialisto, paslaugų darbuotojo ar kvalifikuoto darbininko darbo skaičius, ilgėjant nedarbo trukmei, mažėja.

Nedirba ilgiau nei metus
Kaip sako G. Darulis, didėjant darbo ieškančiojo amžiui, auga nekvalifikuoto darbo ieškančių skaičius. Didžiausia tokių asmenų dalis –  55+ amžiaus  grupėje. Nekvalifikuoto darbo pageidautų kas antras (49,7 proc.) vyresnio amžiaus klientas. Populiariausias yra pagalbinio darbininko ir valytojo darbas. Dešimtadalis (10,6 proc.) įsidarbintų pardavėjais ir apsaugos darbuotojais.

Kvalifikuoto darbininko pozicija domintų kas penktą (20,3 proc.) 50+ asmenį. Tai – daugiausiai lengvojo automobilio vairuotojo, traktorininko, apdailininko, staliaus, vairuotojo ekspeditoriaus darbas. Specialistais norėtų dirbti 18,7 proc. vyresnių klientų ir dažniausiai –  administratoriais, pardavimo vadybininkais, apskaitininkais ir buhalteriais.

Net 82,7 tūkst. (42,4 proc.) visų klientų nedirba ilgiau nei metus ir 36,7 proc. iš jų neturi profesinio pasirengimo. 50+ asmenų grupėje kas antras (51,1 proc.) – ilgalaikis bedarbis. 16,6 proc. registruoto nedarbo trukmė – ilgesnė nei dveji metai.

„Kuo ilgesnis nedarbo laikotarpis, tuo sudėtingesnis perėjimas į užimtumą, tuo didesnės pastangos ir platesnis paslaugų spektras asmenims yra reikalingas. Su kompleksinių problemų turinčiais ilgalaikiais bedarbiais dirba atvejo vadybininkai“, – teigia direktoriaus pavaduotojas.

Šiais metais įsidarbinusių klientų vidutinė trukmė nuo registracijos Užimtumo tarnyboje iki neterminuoto įsidarbinimo – 10,5 mėn. Vyresniems nei 50 amžiaus asmenims įsidarbinti truko 2,5 mėn. ilgiau nei 30-49 metų ir beveik 6 mėn. ilgiau nei jaunimui.

Vietos lieka neužpildytos
Kvalifikacinė darbo neatitiktis yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl laisvos darbo vietos lieka neužpildytos. Taip pat didelės reikšmės įsidarbinimui turi teritorija, kur gyvena darbo ieškantys asmenys ir kur sutelkta daugiausiai laisvų darbo vietų.

Rugsėjį kas antras darbo pasiūlymas – kvalifikuotiems darbininkams ir įrengimų bei mašinų operatoriams (52,3 proc. visų laisvų darbo vietų). Darbo pasiūlymai nekvalifikuotiems darbininkams sudarė kiek daugiau nei penktadalį (22,9 proc.), paslaugų darbuotojams ir pardavėjams – 12,4 proc., specialistams ir vadovams – 12,3 proc.

Nekvalifikuoto darbo ieško beveik trys penktadaliai (58,8 proc.) asmenų, kurių registruoto nedarbo trukmė – ilgesnė nei dveji metai. Viena laisva nekvalifikuoto darbo vieta tenka 13 tokio darbo ieškančių asmenų. Į vieną laisvą kvalifikuoto darbininko vietą galėtų pretenduoti 2 tokio darbo ieškantys, į pardavėjo ir paslaugų darbuotojo – 8 atitinkamo darbo ieškantys asmenys.

„Klientų nurodomos pagrindinės  priežastys atsisakant teikiamų darbo pasiūlymų yra per mažas  darbo užmokestis ir  nepatogus susisiekimas su darboviete. Gaunant minimalią algą dažnai reikia susimokėti ir visas transporto išlaidas, todėl  žmogus apskaičiuoja, kiek jam lieka jo poreikiams patenkinti. Šiuo metu nemažai daliai potencialių darbuotojų yra svarbūs darbdavių siūlomi motyvaciniai naudų paketai – mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, lanksčios darbo vietos ir lankstesni darbo grafikai, didesni atlyginimai, paslaugos (sveikatos draudimui, skiepams, profilaktikai) ir kt.“, – sako G. Darulis.