Koronavirusas visame pasaulyje paveikė milijonus verslų, turėjusių persiorientuoti, visiškai arba dalinai sustabdyti savo veiklą. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, Covid-19 krizė paveikė net 81 proc. arba 3,3 milijardo dirbančiųjų visame pasaulyje. Lietuvos finansų ekspertai teigia, kad tik tinkamai pasirinktas verslo gelbėjimo planas gali padėti „išgyventi“.
Praranda tikėjimą valstybe
Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį dėl Covid-19 krizės visame pasaulyje darbo valandų skaičius sumažės apie 6,7 proc., tai lygu 195 milijonams visu etatu (48 darbo valandų darbo savaitę) dirbančių žmonių. Rizikingiausi sektoriai – apgyvendinimo ir maisto tiekimo paslaugos, gamyba, mažmeninė prekyba, verslo ir administravimo sektorius. Nuostolių prognozės, anot Tarptautinės darbo organizacijos, gerokai viršija 2008-2009 metų finansinę krizę.
Viešojoje erdvėje skelbiama, kad siekiant sušvelninti Covid-19 padarinius, Lietuvos verslininkai gali pasinaudoti valstybės siūlomomis lengvatomis (mokesčių atidėjimu, mokestine paskola), pasinaudoti INVEGOS apsauga (palūkanų kompensacija, kreditu su valstybės garantija), tartis su kredito institucijomis dėl paskolų grąžinimo grafiko keitimo ar atidėjimo, derėtis su tiekėjais dėl mokėjimų termino keitimo ar atidėjimo. Skelbiant prastovas, yra galimybė pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis.
Deja, ne visi verslo atstovai sulaukia reikiamos pagalbos. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, verslininkai jau praranda tikėjimą, kad šią krizę, kaip ir kitos Europos valstybės, verslas gebės įveikti su valstybės pagalba.
„Tikėjimo, kad valstybė veiks efektyviai, kol kas yra mažai. Jau matome, kad verslas priima sprendimus nesitikėdamas reikšmingos valstybės pagalbos. Ko labiausiai reikia? Kad pasitikėjimas valstybe tarp verslo ir valdžios būtų betarpiškas. Dabar, užuot ramiai kalbėję apie milijardus, pabandykime bent jau pirmą 1 mlrd. kuo greičiau įlieti į ekonomiką. Tai padėtų, visų pirma, tiems žmonėms, kurių verslai yra visiškai uždaryti – sustabdyti Vyriausybės nutarimu, padėtų palaikyti apyvartines lėšas, visas garantijas suteiktų įmonėms, kurios galėtų efektyviai veikti su finansų tarpininkais, o ekonomika nesustotų“, – pranešime spaudai cituojamas R. Dargis.
Siūlo imtis ilgalaikių žingsnių
Anot jo, reikia galvoti ir apie ilgalaikius žingsnius. Akivaizdu, kad atsigavimo laikotarpis užtruks žymiai ilgiau, negu planuojama, nes jau matosi metmenys, kaip kitos valstybės skaičiuoja savo ekonomikos praradimus ir per kokį laiką įsivaizduoja atsigavimus.
Jeigu tai nebus daroma, verslas neužtikrins savo konkurencingumo, o tai reikš rinkų, į kurias eksportuojami produktai, praradimą.
O juk niekas nestovi vietoje – kitų valstybių įmonės užims tas vietas ir Lietuvos verslo galimybės atsigauti mažės su kiekviena diena. Prisiminkime 2009 m. krizės pasekmes: Lietuvos BVP per metus 2009 metais sumažėjo 14,7 proc., nedarbas didžiausią lygį pasiekė 2010 metais – 17,8 proc., bendrasis vidutinis darbo užmokestis sumažėjo 12,4 proc., palyginti su aukščiausiuoju prieškriziniu tašku, privatus vartojimas krito 19 proc., visos investicijos ekonomikoje sumažėjo 45 proc. , o eksportas per metus susitraukė 40 proc. Nesitiki, kad nors vienas sveikai mąstantis žmogus norėtų pakartoti šį kritimą.
„Jeigu situacija nesikeis, tai labai tikėtina, kad sulauksime dienos, kai bus pasakyta – priemonės buvo, bet verslas nesugebėjo ar nenorėjo jomis pasinaudoti. Bet pagalba, kurios reikia laukti mėnesį ar kelis, verslo negali išgelbėti, nes nabašnikui net ir auksinis kompresas jau nepadės“, – akcentuoja R. Dargis.
Atidės paskolų mokėjimus
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sutinka, kad Vyriausybės numatytos paramos ekonomikai priemonės vis dar realiai nepradeda veikti, tačiau jis bent jau palankiai vertina Lietuvos bankų asociacijai priklausančios finansų ir kredito įstaigų sprendimą atidėti paskolų mokėjimus įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl Covid-19 pandemijos.
„Tai labai sveikintinas žingsnis. Labai svarbu, jog bankai solidariai įdeda savo indėlį bendroje kovoje su pandemijos sukelta ekonomine krize. Reikia tikėtis, jog tai padės paspartinti ir Vyriausybės paramos verslui priemones“, – teigia V. Sutkus bei priduria, kad paskolų atidėjimas įmonėms šiuo metu yra itin reikšminga pagalba, nes paskolų mokėjimas yra viena svarbiausių išlaidų eilutės dalių greta tokių, kaip atlyginimai, mokėjimai tiekėjams ir t. t.
Lietuvos banko atliekamos apklausos rodo, kad dar prieš Covid-19 pandemiją bankai gerokai sugriežtino skolinimo sąlygas verslui, tačiau to paties Lietuvos banko statistika atskleidžia ir tai, jog verslo plėtra pakankamai dažnai vyksta iš skolintų pinigų – 2019 m. bendrame paskolų portfelyje, paskolos įmonėms sudarė apie 45 procentus.
Anot V. Sutkaus, paskolų atidėjimas įmonėms suteiks daugiau optimizmo, nes prieš savaitę Lietuvos verslo konfederacijos atlikta Lietuvos įmonių apklausa aiškiai parodė, jog nesulaukiant beveik jokios pagalbos, nemažai daliai įmonių susiformuoja itin negatyvios nuotaikos dėl ateities ir jos visiškai atsisako planų kurti naujus gaminius ar paslaugas.
„Konkurencijoje dažniausiai laimi greičiau naujas prekes ar paslaugas kuriančios įmonės. Bet tam, kad būtų kuriamos naujos prekės ir paslaugos, reikalingos investicijos. Todėl verslo plėtra vyksta iš skolintų pinigų. Tačiau iš 337 verslo įmonių, kurias apklausė Lietuvos verslo konfederacija, net 52 proc. nurodė, jog dėl krizės svarsto atsisakyti investicijų, ir 43 proc. teigė, jog neplanuoja kurti, teikti naujų paslaugų ar gaminių 2020 metais. Akivaizdu, jog tokie sprendimai susiformuoja, kai įmonėms reikšmingai mažėja pajamos ir jos negauna pagalbos. Neabejoju, jog paskolų mokėjimo atidėjimas įmonėms taps apčiuopiama pagalba ir bent šiek tiek pakeis niūrias nuotaikas šiuo sunkiu laikotarpiu“, – teigia konfederacijos prezidentas.
V. Sutkus sutinka, kad Vyriausybės numatytos paramos ekonomikai priemonės vis dar realiai nepradeda veikti.
LVK nuotr.
