Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, rengdamasis svarstyti Socialinių įmonių įstatymo pataisas, vasario 27-ąją aplankė socialines įmones Panevėžyje ir Šiauliuose.  Susipažinta, kaip dirbama Panevėžio UAB „Pajuva“ ir Šiaulių UAB „Hestas“. Seimo nariai galėjo praktiškai pamatyti ir suprasti, kaip, kokiomis sąlygomis dirba negalią turintys žmonės, kaip įmonėse pritaikomos darbo sąlygos, aplinka. Po to Šiaulių miesto savivaldybėje surengtas komiteto posėdis, kuriame diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos, Panevėžio ir Šiaulių miestų socialinių įmonių atstovai.

Ar neįgalieji neliks be paskutinės galimybės įsidarbinti?
Komiteto posėdyje aptartos valstybės paramos darbo rinkoje pažeidžiamiems asmenims įdarbinti  aktualijos. Įtampa kilo valstybės biudžete sumažinus lėšas socialinių įmonių subsidijoms ir grupei Seimo narių įregistravus Socialinių įmonių įstatymo naujos redakcijos projektą. Savo pozicijas Šiauliuose išsakė Seimo nariai, socialinių įmonių atstovai.

Siekdama skatinti neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką ir efektyviai naudoti valstybės lėšas  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo reformą, kuri paliestų neįgaliuosius ir socialines įmones. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 178 socialinės įmonės, iš kurių 63 priskiriamos neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Valstybė darbdaviui, kuris priima žmogų su negalia, dengia dalį jo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokas, darbo vietos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymą neįgaliesiems, papildomas administracines ir transporto išlaidas, asistento pagalbą.

Reforma numato socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik negalią turinčius darbingo amžiaus darbuotojus, keisti valstybės subsidijų darbo užmokesčiui tvarką ir dydį. Subsidija darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokos kompensavimas turėtų skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo negalią. Subsidijos būtų numatytos tik priimant sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį turinčius žmones, numatytas konkretus paramos teikimo laikotarpis, padidintas tikslinių darbuotojų skaičius iki 6, sudarytas neremiamų veiklų sąrašas. Siekiamybė – integruoti neįgaliuosius į darbo rinką per paslaugas.

Diskusijos dalyviai pasigedo aiškesnių skaičiavimų, kaip planuojami pokyčiai pakeistų situaciją, kėlė klausimų, kokiais kriterijais remdamasi ministerija sudarė neremiamų veiklų sąrašą, kokios priežastys paskatino tokio sąrašo atsiradimą, kvietė svarstyti, kokios gali būti reformos pasekmės.

Kodėl  griauname, kai reikia tobulinti?
Ministerijos argumentas, kad pakeitimai siūlomi dėl to, jog dalis socialinių įmonių elgiasi nesąžiningai, neįtikino nei verslininkų, nei Seimo narių. Abejota, ar pelningai dirbančiai įmonei teisinga mažinti subsidijas, siūlyta leisti dalį pelno skirti darbo sąlygų gerinimui ir pan.

Įmonių atstovai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip patobulinti veikiančią sistemą, prašė skirti pereinamąjį laikotarpį, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams suspėtų pritaikyti verslo planus. Reikalavo giliau išanalizuoti neremiamų veiklų sąrašą, pateikė pavyzdžių, kad gali būti sugriautos net neįgaliesiems paslaugas teikiančios neįgaliųjų įmonės.

Nemažai kalbėjusių išsakė nugąstavimų, kad numatyta reforma sugriaus socialines įmones, o neįgalieji atsidurs gatvėje. Tokiu atveju valstybės našta dar padidėtų.

Kur švaistomos lėšos?
Karštos diskusijos kilo dėl Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centrų veiklos. Neįgaliųjų atstovai atkreipė dėmesį, kad jų veikla brangi ir neefektyvi: labai mažas procentas po mokymų įsidarbina, dauguma dalyvauja programoje tik dėl palyginti nemažų išmokų. Iš baigusiųjų programą reikalaujama įsigyti individualios veiklos pažymą, todėl oficialiai jie laikomi įsiliejusiais į darbo rinką. Mokoma profesijų, kurios nėra paklausios, o vieno neįgaliojo profesinis parengimas vidutiniškai per metus  kainuoja daugiau negu mediko.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas įsipareigojo kovo mėnesį atlikti centrų veiklos kontrolę, ištirti, ar tikrai valstybės lėšos yra naudojamos taip neefektyviai.

Netekto darbingumo kompensavimo principas svarbiausias – neįgaliesiems
Neįgaliųjų komisijoje, anot komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, buvo pristatyta pertvarkos koncepcija, parengta grupės Seimo narių. Pagal ją socialinių įmonių turėtų nelikti.

Jų vietoje valstybinėms institucijoms bendradarbiaujant su verslo partneriais būtų  kuriama viešoji įstaiga ar organizacija, kurios veiklos tikslas – padėti praradusiems kvalifikaciją neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką. Numatyti 8 punktai, už ką ji būtų atsakinga.

Susidaro įspūdis, kad nauja struktūra dubliuotų jau veikiančią (kažin ar efektyviai), o pinigai, kurie dabar skiriami socialinėms įmonėms, ko gero, būtų permesti naujajai viešajai įmonei. Atsisakius socialinių įmonių neįgaliems asmenims bus sudėtinga pritapti atviroje darbo rinkoje, o įmonės susidurs su finansiniais sunkumais, užsidarymo grėsme.

Ar iš to laimės neįgalieji? Ar tai padės sutaupyti valstybės lėšų? Įmonių atstovai pateikė pavyzdžių, kad sėkmingiausiai neįgalieji paruošiami darbui pačioje įmonėje. Neturintys darbo įgūdžių išmokomi per kelis mėnesius be didelių investicijų. Socialinės įmonės įdarbina asmenis, praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje. Už šių asmenų įdarbinimą ir jų darbo vietų išlaikymą darbdavius finansiškai remia valstybė, bet valstybė iš šių įmonių gauna ir naudos.

Skubotų sprendimų nebus
Šiauliuose vykusiame komiteto posėdyje išsakytas pažadas, kad skubotų sprendimų nebus, socialinių įmonių beatodairiškai naikinti nesiruošiama. Ministerijos atstovė garantavo, kad neremiamų veiklų sąrašas bus peržiūrimas, analizuojamas. Seimo Socialinių reikalų  ir darbo komitetas išsakė  poziciją, kad negalima griauti sistemos, nieko geresnio jos vietoje nesukūrus.

Neįgaliųjų atstovai: „Neįgaliųjų profesinio reabilitavimo sistema – pinigų švaistymas“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Seimo socialinių reikalų  ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė nepritaria socialinių įmonių statuso naikinimui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.