Vakar Šiaulių miesto savivaldybėje vyko Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos pristatymo renginys „Investicijų planas Europai: nauja galimybė užtikrinti ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą ir jos konkurencingumo didinimą“. Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę, potencialius pareiškėjus ir vietos savivaldos atstovus apie ESIF teikiamas galimybes, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, bendradarbiaudama su MB „Jūsų projektai“, organizuoja 10 renginių skirtinguose Lietuvos regionuose. Tad vakar naujas finansavimo būdas buvo pristatytas Šiaulių apskrityje galimiems pareiškėjams, turintiems projektus, kuriuos būtų galima įgyvendinti ESIF lėšomis.

„Naujas finansavimo šaltinis užtikrins projektų gyvybingumą“
Europos Komisijos ekonomikos politikos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega pasakojo, jog yra naujas finansavimo instrumentas, kuris vadinasi Europos strateginių investicijų fondas, sukurtas prieš keletą metų. Jo tikslas – papildyti jau turimą finansavimą Lietuvoje ir kitose šalyse. Šis finansavimo būdas kitoks nei struktūriniai fondai, jis yra orientuojamas į investavimą.

„Tai reiškia, jog pinigams, kurie yra skolinti, gali būti teikiama garantija. Tai efektyvesnis viešųjų lėšų panaudojimas. Subsidijų atveju viešosios lėšos  panaudojamos tik vieną kartą, o šiuo atveju pinigai gali būti panaudojami daug kartų. Galvojame, kad finansavimo šaltinis užtikrins ir projektų gyvybingumą. Jei kalbame apie skolinimą, garantijas, projektas turi būti gyvybingas, generuojantis pajamas, nešantis naudą, kuriantis darbo vietas. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl trūko ekonomikos atsigavimo, buvo investicijų trūkumas. Jis atsirado todėl, kad kai kurios valstybės, turėdamos ganėtinai dideles skolas, nebegalėjo skirti pakankamai lėšų viešosioms investicijoms. Mes supratome, jog yra reikalingas naujas požiūris, naujas ingredientas ekonomikos politikoje, kuris būtų investicijos“, – pasakojo M. Vaščega.

UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ ekspertas Vaidas Petrokas pasakojo, jog  yra „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, kuri bando įgyvendinti šį naują finansavimo modelį. Visa iniciatyva yra iš Europos Komisijos atstovybės. V. Petroko atstovaujama institucija priims projektus, juos prižiūrės ir įgyvendins, administruos pinigus.

„Struktūrinių fondų Lietuvoje mažėja. Reikia eiti toliau nuo subsidijų finansavimo būdo. Iš struktūrinių fondų gaunamos subsidijos ir tokiu būdu  keliaujama link finansų inžinerijos. Tai  lengvatinės paskolos, garantijos, kurios yra visai kas kita nei subsidijos. Yra sukurtas toks planas, garantija ir ja vadovaujantis Europos investicijų bankas gali skolinti pinigus rizikingesniems projektams“, – pasakojo V. Petrokas.

„Investicinės platformos nėra konkurentas bankui“
Lietuvoje norima kurti tokias investicines platformas, kurios būtų veikiamos nacionalinių skatinimo institucijų.

Pavyzdžiui, yra siekis verslo instituciją „Invega“ ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūrą“ padaryti nacionalinėmis skatinimo institucijomis, kurios sutiktų administruoti projektus. Kiekviena ta institucija sukurtų investicines platformas. Pavyzdžiui, viena investicinė platforma galėtų būti energinis efektyvumas, kita – kelių tiesimas. Gal ateityje ir patiems regionams bus reikalingos investicijos.

V. Petrokas pateikė pavyzdį, jog labai geri projektai susiję su daugiabučių namais. Žmonės investuoja ir žino, kad tai atsiperka, tačiau bankai nelabai noriai duoda pinigus.

„Dabar yra labiau orientuojama į energinį efektyvumą, kelius, vandentvarką, socialines sritis. Visos šios platformos ir nacionalinė skatinimo įstaiga nėra konkurentas bankui. Jis dažniausiai orientuojasi į paskolos atsipirkimą iki penkerių ar septynerių metų. Tokiu atveju Lietuvoje vyksta didelių projektų atmetimas, nes tokie projektai atsiperka per 10 metų. Dabar šios platformos į rinką įneša tai, ko anksčiau nebuvo. Viešajame sektoriuje irgi yra projektų, kurie atsiperka. Pavyzdžiui, energinis efektyvumas. Lietuvoje yra 7 tūkst. pastatų, kurie priklauso centrinei valdžiai, įvairioms įstaigoms, kurios nerenovuotos. Jei mes investuojame į renovaciją, mums tai atsipirks. Bankui būtų labai sunku investuoti. Mums reikia persiorientuoti nuo subsidijų iki visai kitokio pobūdžio. Labai tikimės, kad tokia finansavimo forma atrinks pačius geriausius projektus. Mūsų investicijų procentas nuo BVP yra labai neblogas – apie 21 proc. Kai sakoma, kad „sveika“ investicija – 22 proc. Kai yra investicijos, ekonomika visada auga“, – pasakojo V. Petrokas.

UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūros“ ekspertas V. Petrokas: „ Struktūrinių fondų Lietuvoje mažėja. Reikia eiti toliau nuo subsidijų finansavimo būdo.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.