Po dvejų metų Šiauliai turės vieną geriausių kultūros centrų šalyje. Taip žada miesto valdžia, o kol kas 1962 m. statytas Šiaulių kultūros centro pastatas tampa statybos aikštele. Kultūrininkai ir statybininkai iki Naujųjų metų dar žada sutilpti kartu, tačiau jau pamažu repeticijas perkelia į mokyklas, darželius, kitas erdves.
Kultūros centro renovacija prasidėjo
Per daugiau nei penkis dešimtmečius Kultūros centro pastate nė karto nevyko kapitalinis remontas (išskyrus kosmetinį), todėl jo patalpų techninė ir fizinė būklė labai prasta, vandens tiekimo, kanalizavimo, šildymo sistemos yra kritinės būklės.
Kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė sako, kad didžioji dalis patalpų dėl blogos būklės nenaudojama, veikla vyksta tik trečdalyje erdvių, o tai stabdo kultūrinius procesus, nėra patalpų repeticijoms ir pan.
Vadovė apgailestauja, kad Kultūros centre veikiantiems kolektyvams nėra sudarytos tinkamos sąlygos kokybiškai vykdyti savo veiklą. Šiuo metu ten veikia 14 mėgėjų meno kolektyvų ir 1 studija, iš jų – 5 vaikų ir jaunimo meno kolektyvai. Visuose kolektyvuose šoka, dainuoja, vaidina 499 nariai. Du mėgėjų meno kolektyvai glaudžiasi kitose patalpose.
D. Bačiulė turi idėjų suburti daugiau kolektyvų, jaunimo grupių, įkurti kūrybines dirbtuves, atraktyvias erdves mažiesiems centro lankytojams ir kita, tačiau šiuos planus riboja normalių patalpų trūkumas.
Jau seniai visiems buvo akivaizdu, kad šiam pastatui reikia kapitalinio remonto, tačiau Šiaulių kultūros centro pastato renovacijos klausimą politikai lyg karštą bulvę mėtė vieni kitiems. Pagaliau praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusi UAB „Inžinerinė mintis“ parengė rekonstrukcijos techninį projektą. Jame numatyta statybos darbų vertė siekė beveik 5,9 mln. Eur.
Dideliam Savivaldybės džiaugsmui paskelbus rangos konkursą, jį laimėjo Telšių statybos įmonė „Versina“, įsipareigojusi atlikti Kultūros centro renovaciją už kiek daugiau nei 4,1 mln. Eur.
Spaudos konferencijoje miesto meras Artūras Visockas džiūgavo, kad iš Savivaldybės biudžeto šiems darbams reikės pridėti tik 400 tūkst. Eur. 2,2 mln. Eur skirti iš Europos struktūrinių fondų, o dar 1,5 mln. meras tikisi gauti per dvejus metus iš Valstybės investicijų programos.
Pasiteiravus, ką darys, jei šių lėšų negaus, atsakė trumpai: „Gausim.“ Miesto vadovas sakė, jog paramą žada Seimo nariai, klausimą žino ir Kultūros ministerija. „Manau, kad viskas išsivystys tinkamai, nes esame nusipelnę garbės kitame statomame objekte – sporto salės prie Sporto gimnazijos“, – paaiškino A. Visockas.
Sostinė pavydės...
Per dvejus metus statybininkai rekonstruos Kultūros centro pastato inžinerines sistemas (šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, elektros tiekimo ir apšvietimo), apšiltins stogus, fasadus, įrengs naują nuogrindą, pakeis langus ir duris, atliks patalpų apdailos darbus. Taip pat bus įrengtos repeticijų patalpos (mušamųjų instrumentų, roko grupių, chorų, liaudies instrumentų kolektyvams), salės diskotekoms, koncertams, poilsio vakarams, garso įrašų studija, persirengimo kambariai, universali teatro, kamerinės muzikos salė ir kt. Pastatas bus pritaikytas ir žmonėms su fizine negalia.
Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad dar šiais metais bus atlikta darbų už 270 tūkst. Eur.
„Atėjo stiprus rangovas, bet tą stiprumą mes periodiškai tikrinsime. Šįmet vyks stogo apšiltinimas, konstrukcijų sutvirtinimas, kad sustabdytų vandens patekimą į patalpas, tada įėję laisvai dirbs viduje. Kol prasidės darbai viduje, kultūrinis gyvenimas dar galės vykti. Po Naujųjų metų kultūrininkai turės išeiti. Jei reikės išeiti anksčiau, turime ir planą B“, – sakė A. Bartulis.
Administracijos vadovas atskleidė, kad rangovas, sutaupęs Savivaldybei beveik pusantro milijono eurų, leido planuoti atnaujintam centrui nupirkti modernios įrangos. Jei miesto Taryba tokiems planams pritars, už maždaug milijoną eurų bus perkama šiuolaikiška garso, šviesos, vaizdo aparatūra.
„Tai padarius, turėsime tokį centrą, kuris bus apginkluotas visa modernia technika. Stengsimės, kad po 24 mėnesių galėtume visu gražumu parodyti objektą ir pareikalauti iš Kultūros centro direktorės, kad duotų tokios kultūros, jog sostinė mums pavydėtų“, – sakė A. Bartulis.
Stacionari įgarsinimo įranga, kuri dabar eksploatuojama Kultūros centro patalpose, įsigyta prieš daugiau kaip 10 metų. Įranga pakankamai susidėvėjusi, nebeatitinka šiuo metu keliamiems įgarsinimo įrangos reikalavimams, neužtikrina salėje tolygaus garso.
Po rekonstrukcijos didžiosios salės scenos gale numatomas LED ekranas (6x7,5 m), išspręsiantis scenografijos problemas, atversiantis galimybę kino filmų pristatymams ir kitiems šiuolaikiniams projektams vykti. Taip pat numatomi interaktyvūs stendai su lietimui jautriu ekranu, skirti įvairaus amžiaus lankytojų grupėms, o informacijai bei reklamai perduoti potencialiam lankytojui orientuojamasi į ekranus. Erdvių funkcionavimui būtinos ir baldų sistemos, ypač naujų teatro, koncertų, šokių, konferencijų, edukacinių bei repeticijos salių apstatymas. Įrengus visas sales atsivers puikios galimybės atskirose erdvėse pristatyti skirtingus projektus tuo pačiu metu.
Glausis mokyklose, darželiuose...
Spaudos konferencijoje dalyvavę miesto vadovai kvietė gyventojus susitelkti ir kantriai įveikti remontų keliamus nepatogumus.
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė pasakojo, kad švietimo ir kultūros įstaigos draugiškai bendradarbiauja, mokyklos ir darželiai įsileidžia Kultūros centro kolektyvus į savo sales. Savo duris be namų likusiems kultūrininkams atvers Ragainės, Vinco Kudirkos progimnazijos, „Dagilėlio“ dainavimo mokykla, lopšeliai-darželiai „Ežerėlis“, „Saulutė“, „Polifonijos“ salė ir net Šiaulių vyskupijos pastoracinis centras.
Kultūros centre repetuoja ne tik šios įstaigos, bet ir ir Moksleivių namų, koncertinės įstaigos „Saulė“ kolektyvai, Šiaulių valstybinis dramos teatras. A. Lesauskienė neslėpė, kad nepavyks visų išskirstyti po miesto centrą, juolab kad kai kuriose švietimo įstaigose taip pat vyksta remontai. Kai kuriems kolektyvams gali tekti pavažinėti ir į kitą miesto galą. Departamento direktorė atskleidė, kad kolektyvų vadovai nuogąstauja, jog ypač vaikai neišsibėgiotų.
Atostogaujanti kultūros centro direktorė D. Bačiulė atvyko į spaudos konferenciją papasakoti, kaip veiks įstaiga remonto metu. Iki spalio vidurio beveik visi kolektyvai savo veiklas pradės kitose erdvėse. Neaišku tik dėl administracijos ir vieno didelio kolektyvo.
„Labai norėtume šiuos metus užbaigti su kultūrine veikla. Turime didžiulį salės užimtumą, tik 2 laisvas dienas iki metų pabaigos, tačiau jei kils nepatogumų žiūrovams, turėsime kultūrinę veiklą nutraukti anksčiau. Remonto metu nevykdysime vidinių kultūrinių veiklų, o orientuosimės į viešąsias erdves“, – sakė įstaigos direktorė.
Kultūros centro veiklą gerokai palengvins mobilios įrangos įsigijimas. Spalio mėnesį miesto Taryba spręs, ar skirti 120 tūkst. Eur kilnojamajai scenai, jos garsinimo ir apšvietimo įrangai įsigyti. A. Bačiulė tvirtina, kad turėdami darbo įrankius ir be didelio biudžeto galėtų vykdyti didelius projektus. Dar vienas iššūkis – po miestą išsibarsčiusiems kolektyvams pasiruošti 2018 m. vyksiančiai respublikinei dainų šventei.
Merui gaila, kad Šiauliuose nėra tokios įmonės
Šiaulių meras A. Visockas sakė dėl Kultūros centro renovacijos esąs ramus, nes UAB „Versina“ – jau patikrinta Šiauliuose įmonė, nes statė Šiaulių globos namų Rėkyvoje pastatą.
„Turėjau laimę susipažinti su Vytautu Baniu, įmonės vadovu, kai buvo pakibusi grėsmė, kad nebus laiku pastatyti senelių globos namai. Aš jam sakiau: nesu kaip nors kaltas, aš ką tik atėjau, aš – nauja žemė, būkit geri – susitarkim, darykim darbus. Jūs esat žemaitis. Aš žinau, kas yra žemaičiai, nes mano žmona yra žemaitė. Pakviečiau jį dalyvauti kituose konkursuose ir jie vėl laimėjo. Po 2 metų norėsiu įteikti kalėdinį pyragą už sėkmingai atliktą renovaciją“, – spaudos konferencijoje kalbėjo meras.
Jo manymu, Kultūros centro renovacija – dar viena gera žinia jaunoms šeimoms, nes vaikai turės puikiausią galimybę šokti, dainuoti, kultūros žmonės – plėsti saviraišką.
„Jaunime, nereikia važiuoti iš miesto. Viskas čia yra gerai, uždirbti galima, sportuoti galima, daryti kultūrines veiklas galima. Iš esmės visas mano darbas yra apie tai. Stengsimės išlaikyti optimizmą. Kiekvieną mėnesį gaunate žinias apie įmonių plėtrą, apie tai, kad trūksta dirbančių žmonių, kad atlyginimai tiesiog kyla akyse. Po metų jau turėsime visiškai kitokį vaizdą. Tiesiog pasitikėkite. Valdau informaciją ir ta informacija pamažu tampa žinoma. Jei ji taptų žinoma vienu metu, ji nebūtų prasminga, nes jos būtų per daug, gal net nebūtų suprasta.
Vyks sunki statyba. Naują pastatyti lengva, rekonstruoti seną – sunkiau. Džiaugiuosi, kad atėjo stipri įmonė, turinti potencialą. Gaila, kad Šiauliuose nėra tokios įmonės. Nenormalu, kad mūsų mieste nėra nė vienos didelės statybinės organizacijos, kuri galėtų konkuruoti.
Šiauliai ilgainiui taps tokie pat gražūs kaip Telšiai, nes įgyvendins viešųjų erdvių sutvarkymo programą. Tikiuosi, kad telšiškiai atvažiuos į Šiaulius. Tikiuosi, kad per tuos metus žmonės atras naujus bendravimo būdus, nes reikės draugauti. Žmonės išmoks draugauti. Po to tuo Kultūros centru galės naudotis visas miestas. Kultūros centras nepriklausys jos vadovei, o visiems žmonėms labai plačiai. Taip, kaip keliais gali naudotis visi, ir Kultūros centru galės naudotis visi.
Stabilizuosime miestą, jis pradės augti. Turėsim savo Šiaulius ir po 30, ir po 50 ir po 100 metų. Plačiai kalbu todėl, kad kultūra. Jei ne kultūra, nėra apie ką kalbėti. Praradę kultūrą, prarasime viską.
Tai tam tikra direktorės sėkmė, kad matys didžiules Kultūros centro permainas. Tai man sėkmė, kad tapęs meru matysiu pasikeitimą ir tą sėkmę mums atneš rangovas“, – kalbėjo meras.
Miesto vadovas pritarė, kad remonto reikia ir koncertinei salei „Saulė“ , tačiau kada ji bus sutvarkyta, atsakymo sakė nežinąs. Pagal strateginį planą įgyvendinant URBAN projektus jau dabar užsibrėžta darbų 7 mln. Eur daugiau, nei Savivaldybė turi. Meras pripažino, kad teks suktis.
Spaudos konferencijoje Šiaulių kultūros centro rekonstrukcijos planus pristatė (iš kairės) Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė A. Lesauskienė, administracijos direktorius A. Bartulis, meras A. Visockas, UAB „Versina“ vadovas V. Banys, Kultūros centro direktorė D. Bačiulė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Tokiose Kultūros centro erdvėse kultūrinė veikla negali vykti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
