Skurdžiau gyvenantiems Lietuvos gyventojams reikalinga mūsų pagalba. Jiems trūksta ne tik maisto, bet neretai ir draugiško aplinkinių žvilgsnio, užuojautos. Vis dėlto akivaizdu, kad lietuviai nėra linkę aukoti ir tik retas tai daro reguliariai.

Prasčiausiai gyvena senjorai
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad lietuviai iš tiesų aukoja ne taip dažnai, kaip norėtųsi.

„Pastebime, kad gyventojai dažniau aukoja, kai yra rengiamos tikslinės laiku apibrėžtos kampanijos. Aišku, kampanijų metų mes nekeliame labai ambicingų tikslų, tačiau pastebime, kad turint aiškią programą žmonės aukoja aktyviau. Lietuviai kartais padeda ne tik gyvenantiems Lietuvoje, bet ir užsieniečiams, ypač tuomet, kai ten įvyksta stichinė nelaimė“, – sako G. Guzevičiūtė.

Gaila, bet Lietuvoje aukų surenkama mažiau nei užsienyje. Pašnekovė sako, kad užsieniečiai dažniau įsipareigoja kažkokiai organizacijai ir jai kas mėnesį reguliariai perveda tam tikrą dalį lėšų. Ji sako, kad užsieniečių raginti aukoti nereikia, jie ir taip visuomet yra pasiryžę skurstantiems padėti. Matyt, taip yra dėl didesnio jų sąmoningumo.

„Tam, kad būtų dažniau aukojama, turi atsirasti tam tikra kultūra ir pasitikėjimas labdaros organizacijomis. Tai susiję su noru savanoriauti. Pastebime, kad tose vietose, kur gerai išvystyta savanorystė, ten atsiranda ir daugiau asmenų, norinčių aukoti“, – lygina Raudonojo Kryžiaus atstovė.

Anot jos, pagalbos reikia ir vaikams, ir jaunoms šeimoms, ir senjorams. Vis dėlto šiuo metu labiausiai pažeidžiami yra senjorai. Dėl susidariusios nepalankios ekonominės ir socialinės situacijos, jiems išgyventi ne taip paprasta. Todėl jie nesikuklina ir priima kitų teikiamą pagalbą. Tik svarbiausia, kad žmonės į senjorus žiūrėtų ne kaip į aukas, nesugebančias nieko padaryti, bet padėtų jiems pakeisti požiūrį ir įgalintų savimi pasirūpinti, kaip tik įmanoma geriau.

„Mes raginame gyventojus senjorams aukoti lėšas, kad galėtumėme jiems suteikti slaugymo paslaugas namuose ir jiems nereikėtų važiuoti į kažkokią instituciją. Tikime, kad ateityje lietuviai aukos dosniau, matome, kad jų aukojimo įpročiai keičiasi jau dabar. Manau, kad ateityje situacija  pasikeis, lietuviai taps labiau socialiai atsakingi ir rūpinsis ne tik savo artimųjų ratu, bet ir kitais visuomenės nariais“, – tikisi G. Guzevičiūtė.

Aukoja apie du eurus
Vieno tyrimo duomenimis, lietuviai neskuba padėti labiau skurstantiems asmenims. 68 proc. aukojančiųjų labiau linkę aukoti tik per didžiąsias metų šventes, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) teigė neaukojantys apskritai.

Gyventojų, kurie prisidėjo prie labdaros, keturis ir daugiau kartų per metus – vos 7 proc. Beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų labdarai aukoja 2–3 kartus per metus, kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) – kartą per metus. Daugiau gyventojų (68 proc.) yra linkę aukoti maistą nei pinigus (61 proc.). Finansinių aukų trūkumą patvirtina ir labdaros organizacijos, o tyrėjai tai aiškina nesusiformavusiais aukojimo įpročiais.

Tarp aukoti skatinančių veiksnių tyrimo dalyviai dažniausiai minėjo norą padėti sunkiau gyvenantiems (73 proc. aukojančių respondentų). Beveik pusę (46 proc.) aukojančių apklaustųjų prie paramos prisidėti paskatina kvietimas aukoti visuomenės informavimo priemonėse, kiek daugiau nei du trečdalius (38 proc.) – akcijos prekybos vietose.

Nors aukojantys pinigais teigė beveik du trečdaliai (61 proc.) aukojančių apklaustųjų, finansinės paramos suma yra sąlyginai nedidelė. Kas antras aukojantis respondentas teigė galintis aukoti 2–3 eurus.