Asta VOLKOVAITĖ

Pagal reabilitacinę programą įkalinimo įstaigose daugelis dirbančių nuteistųjų turi galimybę į laisvę išeiti anksčiau laiko. Įkalinimo įstaigos ištuštėtų ir už valstybės pinigus būtų mažiau mintančiųjų, jeigu kalintieji būtų labiau linkę dirbti.  

Įstaigos viršininkas Ramūnas Zutkis įsitikinęs, kad reikia galvoti ir apie nuteistųjų įdarbinimą jiems atlikus bausmę. 

Jo nuomone, tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą gavę nuteistieji išėję į laisvę labiau būtų linkę eiti dirbti, o ne nusikalsti. Įstaigos vadovas sako pasikliovęs ne tik savo turima patirtimi, apklausti ir patys nuteistieji.

Tai esą reikštų greitesnę „teistojo” etiketę turinčio žmogaus galimybę integruotis į visuomenę. Įstaigos vadovas tikina, kad mokesčių mokėtojai neturėtų piktintis - šis projektas finansuojamas ne iš šalies biudžeto, bet iš Europos Sąjungos lėšų.

Skaičiuojama, kad vieno asmens išlaikymas už grotų per dieną kainuoja apie 60 litų. O su laukiančiaisiais bausmės – izoliatoriaus gyventojų skaičius siekia šešis šimtus. Taigi viena diena mokesčių mokėtojams kainuoja apie 36 tūkstančius litų. 

„Čia negali nei daugėti, nei mažėti dirbančiųjų – etatų skaičius ribotas – kalėjimo departamentas nustato, kiek reikia etatų”, -  teigia Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Raimondas Klimantavičius. Kai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo apie pusantro tūkstančio gyventojų, nuteistiesiems įstaigoje buvo sukurta daugiau kaip 70 darbo vietų. Dabar – sumažėjo, dirba 38 nuteistieji. 

Įstatymo numatyta tvarka nuteistieji per savaitę dirba 40 valandų. Mėnesinis jų darbo užmokestis – kiek daugiau kaip 200 litų. Dirbantiems nuteistiesiems atostogos nėra privalomos. „Jų metu gali būti suteikta teisė parvykti namo”, - teigia R. Klimantavičius. Pastebima, kad į įkalinimo įstaigas rečiau grįžta tie, kurie dirbo įstaigose. Be to, praėjusių metų statistika rodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dirbantys nuteistieji geriau elgiasi už tuos, kurie nedirba.

„Inžinieriaus padėjėjas, vairuotojo padėjėjas, pagalbiniai virtuvės, sandėlio, pirties padėjėjai. Jie visi dirba kartu su samdomais darbuotojais arba specialistais”, - vardija R. Klimantavičius. Anot jo, daugiausia darbo virtuvėje. Prie puodų nuteistieji pradeda suktis jau nuo 5 valandos ryto. Baigę darbus virtuvėje pagalbininkai kitiems savo „kolegoms” į korpusus išnešioja maistą. 

„Tuo metu prie nuteistųjų visada stovi juos prižiūrintys asmenys. Maisto dalijimas kontroliuojamas”, - tvirtina pareigūnas. 

Pastaruoju metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje sunkiau rasti gerą statybininką.

Pasak Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus, ne mažiau svarbu, ką teistieji veiks išėję šį laisvę. R. Zutkis kartu su visuomenininkais ir Pataisos inspekcija dalyvauja projektinėje veikloje. Tikimasi, kad profesijos išmokę teistieji galėtų greičiau susirasti darbą.

„Norime sudaryti sąlygas nuteistiesiems atliekant bausmę išlaikyti vairuotojo pažymėjimą. Pagal atliktą tyrimą viena iš darbo rinkoje paklausiausių specialybių – tolimųjų reisų vairuotojai. Bus prašoma staklių ir kitų mokymuisi reikalingų įrengimų. Numatytas bendradarbiavimas su kvalifikacijos kėlimo bendrovėmis”, - kalba įstaigos vadovas. 

Kaip realiai už įkalinimo įstaigos ribų negalintys išvykti nuteistieji galėtų atlikti praktinę vairuotojo kursų dalį, dar neaišku. 

Laisvės atėmimo bausmę ūkio aptarnavimo būryje atliekantys nuteistieji už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi skatinti 133 kartus.

***

Papildomas trumpalaikis pasimatymas suteiktas 61 kartą.

***

Išrašyta 19 padėkų.

***

Leidimas atostogų metu parvykti į namus duotas 17 kartų.