Šiaulių universiteto aerobiologai vieninteliai Lietuvoje atlieka žiedadulkių tyrimus ir jau 15 metų stebi žiedadulkių paplitimą ore, periodiškai sudaro žiedadulkių prognozes. Pasak Šiaulių universiteto profesorės dr. Ingridos Šaulienės, nuo kitos savaitės prognozuojama, jog prasidės žolių žydėjimas, tad alergiški žmonės ir vaikai sulauks nemenkų išbandymų. Nors, anot Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiosios gydytojos Eugenijos Kukaitienės, kol kas iškvietimų dėl alergijų nebuvo, tačiau kasmet darbo praktikoje pasitaiko, kai medikų pagalbos prireikia dėl alergijų pradėjusiems dusti žmonėms, kai alergijas sukelia ne tik augalų žiedadulkės, bet ir vabzdžių bei gyvačių įkandimai.

Dėl alergijų iškvietimų medikai dar nesulaukė
Pasak E. Kukaitienės, kol kas nesulaukta atvejų, kad dėl ūmių alergijų žmonės kviestų greitosios medicinos pagalbą, bet tokių atvejų, pasak gydytojos, pasitaiko.

„Dažniausiai medikų pagalbos šaukiasi, kada žmogų ištinka ne tik vietinė, bet ir bendrinė alerginė reakcija. Vietinės organizmo reakcijos dažniausiai pasireiškia paraudimu ir niežėjimu vienoje vietoje įkandus vabzdžiams. Tačiau jei žmogus jaučia silpnumą, jam pradeda mirgėti akyse, sutrinka kraujotaka ar išbrinksta gerklos ir jis pradeda dusti, kada pasireiškia anafilaksinio šoko reakcijos, tada pacientams ir prireikia medikų pagalbos. Tačiau dažniausiai alergiški žmonės jau nešiojasi vaistus nuo alergijos“, – sako E. Kukaitienė.

Ypač alerginės reakcijos pavojingos mažiems vaikams, kurie įprastai iš karto yra vežami į ligoninę detalesnei apžiūrai ir stebėjimui. Pasak E. Kukaitienės, kai viskas gamtoje sužydi, apsisaugoti nuo žiedadulkių itin sunku, tačiau visiškai izoliuoti tokius žmones nuo alergenų neįmanoma, todėl būtina visada turėti reikiamų vaistų.

„Kol kas ne tik alergijų nuo žiedadulkių, bet ir širšių bei bičių įkandimų nesulaukėme. Be to, kiekvieną pavasarį sulaukdavome iškvietimų dėl gyvačių, kurias žmonės gaudydavo Rėkyvoje. Tačiau šiais metais ir tokių atvejų nebuvo. Yra buvę, kad prisigaudę tokių gyvačių, žmonės jas netyčia paleido bute ir patiems įkando. O kaip žinome, įkandus nuodingai gyvatei, kyla pavojus gyvybei, nes alergija staiga išplinta po visą organizmą. Tokiais atvejais žmogui suleidžiami priešnuodžiai“, – aiškina gydytoja.

Pasak E. Kukaitienės, bet kuriuo atveju, kai kas nors įkanda, reikėtų įsidėmėti, kaip tas vabzdys atrodo, kad vėliau esant būtinybei, gydytojai galėtų atpažinti alerginės reakcijos sukėlėją.

Žolių žydėjimas pavojingiausias vaikams
Pasak profesorės I. Šaulienės, sužydėjusios pievos ne visiems kelia džiaugsmą, nes kai varva nosis ir ašaroja akys, jaučiamas nuovargis dėl paūmėjusios alergijos, visiškai nesinori būti gamtoje.

„Mūsų atliekami tyrimai rodo, jog jau Lietuvoje pasirodė žolių žiedadulkės – pradėjo žydėti pievų žolės: motiejukas, svidrė, šunažolė. Taip pat alergijas aštrina javų – rugių žiedadulkės. O rudenį alergines reakcijas neretai iššaukia kiečio, dilgėlių, rūgštynių bei gysločio žiedadulkės. Tačiau ne visi augalai, kurie žydi, yra pavojingi ir alergizuojantys. Išgirdęs apie žydinčius augalus visi pirmiausia įsivaizduoja rožės žiedus, lelijas, kaštonus, liepų žiedus, tačiau visi šie žiedai alergijos nesukelia. Augalų strategija yra tokia, kad tie augalai, kurie apdulkinami vėjo, yra neišvaizdūs, tačiau juose yra net milijardai žiedadulkių. O tie augalai, kurie yra gražiais žiedais, yra skirti vabzdžiams ir tokių augalų žiedadulkės nesukelia alergijų“, – aiškina I. Šiaulienė. Pasak jos, jei kita savaitė bus šilta ir saulėta, tikėtina, jog ore žiedadulkių koncentracija ženkliai išaugs.

Maži vaikai, kurie yra žemo ūgio ir vaikšto ar šliaužioja žolių žydėjimo aukštyje, kai kiemo veja nepjauta, gali sulaukti alerginių reakcijų. Reikėtų visiems saugotis alergenų, tačiau per didelė higiena taip pat nerekomenduojama.
Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje žiedadulkių sukeliama alergija, dar vadinama šienlige, kamuoja iki 5 procentų gyventojų, o Europoje šis skaičius siekia 20 procentų.  Pasak I. Šaulienės, vien todėl, kad žolių žydėjimas gali sukelti alergijas vaikams, nereikėtų jų uždaryti namuose, o priešingai – eiti su jais pasivaikščioti ir stebėti, kaip jų organizmas į alergenus reaguoja.

Alergija – tai kaupiamoji reakcija
Kaip parodė Šiaulių universiteto 2013–2015 metais atlikto genetinio tyrimo duomenys, polinkis į alergiją užkoduotas žmogaus genuose.

„Tiesa, polinkis sirgti dar nereiškia, jog žmogus susirgs. Tai priklauso nuo jo imuninės sistemos stiprumo ir gaunamų alergenų kiekio. Alergija yra kaupiamoji reakcija: ji pasireiškia tuomet, kai organizmas gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nesusitvarko. Taigi, jeigu žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas studentu pradėjo sirgti, galbūt tai reiškia, kad organizmas gavo per didelį alergenų kiekį, nes polinkis alergijai jau buvo“, – sako I. Šaulienė.
Taip pat neretai alergija pasireiškia po kurio laiko, nes bendras organizmo jautrumas kaupiasi. Kai žmogus jau suserga, pasak I. Šaulienės, labai svarbu, kad alergija sergantys asmenys pasikonsultuotų su gydytojais specialistais, kadangi negydoma šienligė gali sukelti astmą ir padaryti žmones sunkios ligos „įkaitais“: jie turės nuolat gerti vaistus, riboti savo veiklą ir pan.

„Mes siūlome galimybę sekti savo sveikatos simptomus žiedadulkių dienoraštyje, kokios tuo metu žiedadulkės sklando ore, tačiau tikslesnius tyrimus ir diagnozę turėtų išaiškinti gydytojas specialistas“, – teigia I. Šaulienė.

Alergijos požymiai panašūs į slogą
Šienligės, arba alerginio rinito, požymiai panašūs į slogos, tačiau yra daug intensyvesni: kartu su stipria sloga ir nosies niežėjimu pasireiškia ir akių niežėjimas, paraudimas bei ašarojimas. Dėl alerginio rinito jaučiamas nuolatinis nuovargis, suprastėja miego kokybė, mažėja darbo ir mokymosi produktyvumas, sumažėja kultūrinis ir fizinis aktyvumas.

Pavasarį dažniausiai šiuos negalavimus sukelia beržas, kuris yra vienas iš gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančių augalų visoje Europoje. Pasak I. Šaulienės, šis medis gali paskleisti nuo 20 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alergines reakcijas taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių krūmų bei medžių – lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Todėl I. Šaulienė ragina atkreipti dėmesį ir į tai, kokius augalus ir medžius sodina žmonės sau po langais.

„Nereikia laukti, kol aplink daugiabučių namus Savivaldybė nupjaus žolę, nes tai susiję su mūsų pačių sveikata. Taip pat galbūt nereikėtų sodinti beržų, kuriems vis daugiau alergiški žmonės, išskyrus tuos beržus, kurie neprodukuoja žiedadulkių. Alergiškų žmonių laukia ir daugiau išbandymų, nes antroje vasaros pusėje pradės žydėti kiečiai, kurie taip pat alergizuoja. Buvome net atlikę tyrimą: ištyrus apie 700 Šiaulių miesto ir regiono gyventojų paaiškėjo, kad apie 25 procentus iš jų yra alergiški kiečio žiedadulkėms“, – sako I. Šaulienė.

Sužydėjusios pievos ne visiems kelia džiaugsmą, nes kai varva nosis ir ašaroja akys, jaučiamas nuovargis dėl paūmėjusios alergijos, visiškai nesinori būti gamtoje.
 Artūro STAPONKAUS nuotr.