Šiaulių miesto 780-mečio jubiliejaus proga Šiaulių „Laiptų galerijoje“ atidaryta akvarelių paroda „Akvarelės šviesa“. Parodoje pristatomi geriausi šiauliečio Antano Visockio ir vieno garsiausių Latvijos abstrakcionistų Janio Spalvinš pastarųjų metų darbai.

J. Spalvinš yra tapytojas, tarptautinių parodų, plenerų, simpoziumų kuratorius, knygų iliustratorius. Baigė Rygos taikomosios dailės mokyklą, vėliau Latvijos dailės akademiją, kur šiuo metu dirba dėstytoju. Nuo 1974 m. J. Spalvinš dalyvauja parodose Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Italijoje ir kitose užsienio šalyse. „Laiptų galerijoje“ J. Spalvinš kūryba pristatoma pirmą kartą, tačiau lietuviams jo darbai žinomi jau seniai. Išsamiau apie savo kūrybą ir požiūrį į lietuvius „Šiaulių naujienoms“ pasakoja pats menininkas.

– Kodėl atvykote į Šiaulius?
– Pirmiausia dėl to, kad norėjau pasveikti Šiaulius su 780-mečio jubiliejumi. Taip sutapo, kad jubiliejų švenčia ir mano kolega Antanas Visockis, tai antroji priežastis, kodėl esu čia. Taip pat norėjau įteikti nedidelę dovanėlę tiek kolegai, tiek miesto žmonėms.

Mudu su Antanu sieja draugiški ryšiai, todėl negalėjau praleisti galimybės atvykti į Šiaulius. Su juo kartu dirbame jau seniai, mus abu domina ir vienija baltų vienybės tema. Taip pat abu esame dėstytojai, tik jis dirba Šiauliuose, o aš Latvijoje. Lietuvoje turiu daug draugų, todėl esu aplankęs ne vieną Lietuvos miestą. Esu buvęs Kaune, Druskininkuose, Palangoje, Panevėžyje...

Manau, kad menininkams labai svarbu dalyvauti tarptautinėse parodose, pleneruose. Tai puiki proga pamatyti, kaip tą patį darbą atlieka kiti. Žiūrėti į užbaigtą meno kūrinį ir matyti jo kūrimo procesą yra du skirtingi dalykai. Todėl niekada nepraleidžiu progos apsilankyti tarptautiniuose pleneruose ir pažiūrėti, kaip dirba kitų šalių menininkai. Ypač vertinu tuos plenerus, į kuriuos susirenka savo amato profesionalai. Tai puiki galimybė ne tik kitiems parodyti savo darbus, bet ir galbūt kažko išmokti iš kitų.

Be to, kadangi esu Latvijos tarpvalstybinės dailininkų asociacijos prezidentas, viena iš mano užduočių yra dalyvauti tarptautiniuose pleneruose. Taip pat mes labai aktyviai kovojame už menininkų, ne tik dailininkų, bet ir kompozitorių, šokėjų ir kitų teises. Manau, kad menininkus palaikyti yra labai svarbu, nes valstybė jiems nesuteikia jokių socialinių garantijų. Tad jeigu menininkų niekas nepalaikytų, užvirtų didžiulė košė.

– Ką jums reiškia akvarelė?
– Akvarelė yra kūrybos kelias grožio begalybėje. Kūrybinės galimybės susijusios su profesionalumu, su technikos valdymu, greitos reakcijos improvizacijos akimirkomis. Akvarelė suteikia galimybes pamatyti naują pasaulio šviesą.

Akvarelė maloni savo procesu – neprognozuojamumu. Kiekvienas naujas kūrinys yra naujas postūmis į kitą – nežinomą galimybę. Su kiekvienu popieriaus lapu turi dialogą, skirtingos rūšies popierius diktuoja savo sąlygas. Svarbu valdyti techniką, priemones (popierių, dažus, teptuką), kompoziciją. Man akvarelė yra saviraiška mano kūrybinėje platformoje.
Yra skiriamos dvi pagrindinės akvarelės atlikimo technikos – sausa akvarelė, kai spalvos maišomos tapant įvairių spalvų sluoksniais, o popieriui tarp tepimų leidžiama išdžiūti, bei šlapia akvarelė, kai spalvos liejamos ir maišomos ant specialaus grubiai rauplėto akvarelinio popieriaus.

Akvarelė, ypač šlapios akvarelės technikos, yra ypač didelio meistriškumo reikalaujanti tapybos rūšis. Spalvų maišymasis, jų skverbimasis į popierių, tarpusavio užsiklojimas, tirpimas yra labai sunkiai prognozuojami, tuo pat metu paveikslą tenka tapyti greitai, džiūvant dažams lieka nepašalinami potėpiai, todėl akvarelei įvaldyti prireikia daugelio metų praktikos.

Aš dažniausiai mėgstu ir vertinu šlapios akvarelės techniką. Man labai patinka tapyti ant šlapio popieriaus. Tai visai kitas jausmas nei tapyti ant sauso. Tuomet tu niekada negali žinoti, koks bus galutinis variantas. Turi mokėti improvizuoti, nes kartais privalai kažkokį veiksmą atlikti labai greitai.

Štai Antanas dirbdamas su savo kūriniais viską gerai pergalvoja, viską perleidžia per savo emocijas, bando į viską pažvelgti filosofiškai, ieško esmės, gilumos. Tuo tarpu aš savo kūrinius laikau minimaliuoju realizmu. Dar niekada nesu sutikęs žmogaus, kuris nesuprastų, kas pavaizduota mano paveiksluose. Vis dėlto atsiranda tokių, kurie kūriniuose įžvelgia abstrakciją, nors iš tiesų ten jokios abstrakcijos nėra, ten viskas yra labai aišku. Žinoma, kai nori, gali viską interpretuoti.

– Kodėl jūsų paveiksluose dominuoja mėlyna spalva?
– Nes mane labiausiai įkvepia vanduo ir jūra. Pats gyvenu šalia jūros, todėl jaučiu ypatingą ryšį su gamta. Jūra mane visada įkvėpdavo, galbūt todėl labai pamėgau menininko veiklą.

Apskritai jūra man buvo artima dar studentavimo laikais. Prisimenu, kad kai buvau studentas, mes kartu su žmona, beje, taip pat menininke, norėdami papildomai užsidirbti, įsidarbinome viename Rygos istorijos muziejuje.

Paradoksalu, tačiau mes kaip tik buvome atsakingi už salę, kurioje vyravo paveikslai vandens telkinių tematika. Tuo metu prisižiūrėjau tiek daug menininkų darbų, kad tai mane nejučia labai sužavėjo. Vanduo, jūra, žuvys, valtys – šie vaizdai mane taip paveikė, kad galbūt todėl ir pasirinkau menininko kelią.

Be dailės šiandien nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Beje, su jūra kažkokių sąsajų turi visa mano šeima. Štai net mano vyriausias sūnus baigė jūreivystės studijas ir šiuo metu dirba kapitonu.

– Ką manote apie Šiaulius?
– Manau, kad Šiauliai visada buvo avangardinis miestas. Galbūt jūs to patys nežinote, bet jūs pirmieji susidomėjote gatvės menu. Svarbiausi Latvijos dailininkai visada sakydavo, kad reikia imti pavyzdį iš jūsų. Taip pat jūs turite labai geras meno galerijas, universitete mokote dailės. Džiugu, kad šiuo klausimu Šiaulių universitetas bendradarbiauja su Liepojos ir kuria bendrus projektus.

Mano nuomone, Šiauliai visada buvo įdomus miestas. Jūs puoselėjate humaniškas idėjas, o svarbiausia, kad pats miestas nėra toks mažas, kaip pavyzdžiui, Joniškis. Taip pat labai gerai, kad Šiauliai nėra tokio nesuprantamo dydžio kaip Kaunas ar Jelgava. Šiaulių miesto dydis yra toks, kokio labiausiai ir reikia. Čia galima be sunkumų greitai viską organizuoti, ko negalima pasakyti apie kitus didžiuosius šalies miestus. Man kartais net norisi Šiaulius apglėbti. Tuo tarpu Panevėžys negali tuo pasigirti. Mes, latviai, šį miestą labiausiai vertiname dėl J. Miltinio teatro. O  Šiaulius laikome krepšinio miestu, nes jūs labai mėgstate šį sportą.

– Ar susigundytumėte gyvenimu Lietuvoje?
– Aš labai pavydžiu lietuviams. Aišku, kiekvienos valstybės piliečiai turi savitus charakterio bruožus. Kartais išgirstu, kad lietuviai yra labai pavydūs, tačiau aš su tuo nesutinku, manau, kad jūs tokie nesate. Latviai galbūt irgi nėra labai pavydūs, tačiau jiems nelabai patinka, kai kas nors pakyla karjeros laiptais ir pradeda dominuoti viešumoje. Tuomet jie tarsi nori tokius asmenis nutempti žemyn. Tuo tarpu jūs, lietuviai, esate labai šeimyniški.

Kartą važiuodamas Lietuvos keliais kartu su kolegomis vieno lietuvio paklausiau, kodėl pas jus tokie geri keliai.

Lietuvis paaiškino, kad taip yra, nes iš valstybės nieko nevagiate. Jis sakė, kad ką nors nugvelbdavote tik iš Maskvos valdžios sovietiniais laikais. Vadinasi, jūs esate tikri savo valstybės šeimininkai, ko nebūtų galima pasakyti apie mus, latvius.

Kita vertus, savo namų neišmainyčiau nei į Palangą, nei į Klaipėdą. Aš myliu savo jūrą, nes Lietuvoje tokio paplūdimio smėlio, kaip pas mus, nėra. Palangoje smėlis nešvarus, o akmenėliai per dideli. Tuo tarpu Latvijoje smėlis toks baltas ir gražus kaip miltai.

Lietuvoje turiu labai daug draugų, visada atrandu progą čia atvykti ir man to užtenka. Artimiausiu metu tikrai neplanuoju palikti savo gimtosios šalies. Taip pat labai šaunu, kad Latvijos universitetai bendradarbiauja su Lietuvos universitetais. Labai norėtųsi, kad tas bendradarbiavimas būtų intensyvesnis, kurtųsi daugiau naujų programų, jog studentams atsirastų galimybė pagal studijų programas vienus metus pasimokyti Lietuvoje, kitus – Latvijoje, jog galėtumėme dažniau keistis lektoriais ir pan.

– Ar išvysime daugiau jūsų darbų kituose Lietuvos miestuose?
– Šiuo metu kartu su kolega Antanu kaip tik planuojame dalyvauti tarptautinėje akvarelės bienalėje „Baltijos tiltai. Kryptys ir iššūkiai“. Žinau, kad bienalėje dalyvaus daug profesionalių menininkų iš įvairių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Norvegijos, Islandijos, Alandų ir Farerų salų ir kt. Kaip jau minėjau anksčiau, tokiuose renginiuose dalyvauti įpareigoja mano pareigos, be to, tai puiki galimybė išbandyti savo jėgas. Manau, kad kiekvienam menininkui naudinga pabendrauti su kitais profesionalais, todėl to nevengiu ir aš.

Menininko kūrybos darbuose dominuoja mėlyna spalva.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Artūro STAPONKAUS nuotr.