Natalija ir Andrius Kurganovai šeimos versle – „Biržų duonoje“ – kartu dirbantys jau daugiau nei šešerius metus, šiandien sėkmingai suderina darbą ir šeimyninį gyvenimą. Visgi, pora pripažįsta, kad per tą laiką buvo visko – nuo kalbų apie verslą visą parą, ginčų iki atrasto savitarpio supratimo. Kaip žinoti, kad darbas kartu su partneriu tikrai skirtas jums?

Skaičiuojama, kad šeimos verslai skirtingose Europos valstybėse sudaro apie 55–90 % visų versle dalyvaujančių įmonių. Tuo tarpu didžioji dalis lietuvių norėtų įkurti verslą ir jį vystyti su šeimos nariais. Nors, šis verslo modelis vertinamas dėl patikimumo, didesnio įkūrėjų – šeimos narių – įsitraukimo į veiklą,  tačiau kartu susiduria su grėsmėmis. Didžiausi iššūkiai kyla siekiant suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, valdant konfliktus bei atrandant geriausiai veikiančias individualias taisykles.

Kelias, grįstas išbandymais

Kurganovė pasakoja, kad darbo kartu pradžia buvo nelengva: „Vyras ilgai užtruko, kol įkalbėjo prisijungti prie šeimos verslo – dėl ankstesnių patirčių į tai žvelgiau skeptiškai. Tačiau dabar tenka pripažinti, kad jeigu nebūtume pradėję dirbti kartu, turbūt būtume išsiskyrę.

Gyvenome ir vis dar gyvename tarp dviejų miestų, po pusę savaitės praleidžiame atskirai, o tada dar buvome neseniai susituokę, auginome pirmagimę... Ir likimas pamėtėjo naują iššūkį – man teko pavaduoti į dekretą išėjusią tuometinę kepyklos marketingo vadovę ir pradėti dirbti kartu su vyru. Sakyčiau, darbas drauge mus suartino ir padėjo išvengti santykių krizės. Tačiau mes jam nebuvome pilnai pasiruošę – teko daug išmokti iš savo klaidų.“

Marketingo ir tvarumo vadovės pareigas šiandien einanti moteris atvirauja, kad tapusi įmonės darbuotoja, jautusi įsipareigojimą įrodyti šias pareigas gavusi dėl profesinės kompetencijos, o ne dėl asmeninių ryšių. Tai dažnas iššūkis ir stereotipas, su kuriuo susiduria įvairių šeimos verslų atstovai.

Kurganovai pasidalino sukaupta patirtimi, ką reikėtų žinoti ir įvertinti prieš pradedant dirbti kartu ar imantis bendro verslo:

Turėti tikslą, kuriantį asmeninę vertę

Natalija atvirauja, kad didžiausią prasmę šeimos verslas įgijo tada, kai garsiai ir aiškiai įvardijo asmeninį tikslą, kuris motyvuoja abu su vyru: „Mums didžiausia vertė yra tai, kad kuriame ateitį savo vaikams, savo vaikų vaikams, ateinančioms kartoms.”

Nepaisant to, kad statistiškai trečioje kartoje išlieka tik 10–15 % šeimos verslų, ji žvelgia optimistiškai: „Mūsų vaikai nuo mažų dienų įsitraukę,  vasarą patys prašosi leisti drauge važiuoti į darbą padėti. Tikiu, kad savo pavyzdžiu mes labiausiai ir įkvepiame savo vaikus tęsti pradėtą veiklą.“

„Kitas labai svarbus veiksnys – vertybės. Manau, gali skirtis charakteriai, darbo principai, tačiau jei skiriasi vertybės, tuomet nėra pamato, į kurį galima atsiremti, siekiant tikslų ar kilus iššūkiams. Turint pamatines vertybes, paprasčiau dėliotis prioritetus, priimti sprendimus.“, – papildo A. Kurganovas.

Būtina išsakyti lūkesčius

Kurganovai dalinasi, kad svarbu identifikuoti lūkesčius, įgarsinti galimus iššūkius, darbo trūkumus bei privalumus. Atvirai su partneriu pasikalbėti, ko tikimasi iš santykių ir darbo drauge.

Jeigu kankina dvejonės, prieš žengiant šį žingsnį, galima susitarti 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį, kurio metu galima pasitikrinti, kaip sekasi dirbti kartu. Tai neįpareigos visam laikui ir leis pratestuoti, ar šis kelias tikrai tinkamas.

Įvertinti, ar galėsite būti komanda

Dažna pora susiduria su problema, jog pradeda vienas su kitu konkuruoti. Prieš leidžiantis į bendrą profesinę kelionę, patariama įvertinti, koks darbo santykio modelis atitinka lūkesčius. Ar partneris galėtų tapti lygiaverte sprendimų priėmimo dalimi, net jeigu vienas užima aukštesnes pareigas nei kitas? Galbūt geriau nubrėžti ribas ir nesikišti į vienas kito darbo principus? Visi santykiai unikalūs, tad ir darbo drauge modeliai individualūs, svarbiausia – nepamiršti, kad esate komanda, siekianti bendro tikslo.

Andrius dalinasi, kad vadovo darbas yra vienišas, tad šeimos nariai versle tampa svarbia dalimi: „Tu turi priimti sprendimus savarankiškai, visi darbuotojai į tave žvelgia kaip į vadovą, ne kaip į kolegą, o tai gerokai keičia santykius. Šeimos nario prisijungimas prie komandos suteikia galimybę šalia turėti žmogų, su kuriuo gali pasitarti visais klausimais, atvirai išgirsti kitokią perspektyvą.“

Nustatyti aiškias ribas ir darbo principus

Nubrėžtos griežtos ribos ir numatyti darbo drauge principai gali padėti atskirti darbą nuo šeimyninio gyvenimo, išvengti perdegimo ir suvaldyti kylančius nesutarimus. Svarbu diskutuoti racionaliai, neperkelti darbinių rūpesčių į kasdieninę buitį ir atvirkščiai.

„Taip pat vadovaujamės autoriteto taisykle: niekada vienas kito požiūrio ar veiksmų nekvestionuojame kitų akivaizdoje. Jeigu nesutariame, diskutuojame už uždarų durų“, – dalinasi N. Kurganovė, išskirdama vidinės kultūros svarbą tolesnei įmonės sėkmei.

Pasirengti šeimos konstituciją

Šeimos narių skaičiui versle augant, verta pasvarstyti apie oficialią šeimos konstituciją. Tai drauge priimtų susitarimų rinkinys, apibūdinantis šeimos narių teises ir pareigas valdant šeimos turtą ir numatantis vystymosi kryptį. Taip pat jame nustatomos vertybinės taisyklės ir griežtos nuostatos, kuriomis vadovaujamasi šeimos versle, apibrėžiama, kaip būtų elgiamasi įvairiose situacijose, pavyzdžiui, darbinant kitus šeimos narius ar giminaičius. Konstituciją rekomenduotina pasirengti su verslo konsultantais, teisininkais, bet galima ir savarankiškai.

„Giminaičiai darbe – nėra duotybė“, – pabrėžia A. Kurganovas. – Labai svarbu suprasti, kad šeimos narys be galo vertingas darbuotojas, jis turi vadinamąjį savininko mąstymą, tai reiškia, kad į įmonės veiklą žvelgia gerokai plačiau, galvoja ne metus, o dešimtmetį į priekį. Tačiau svarbu nustatyti bendras „žaidimo” taisykles.“

Dar vienas patarimas, kuriuo pasidalina pora, – nepamiršti komplimentų vienas kito pastangoms, flirto ir humoro, kurie gali pagyvinti profesinę aplinką ir nuimti įtampą.

Pranešimą paskelbė: Gintarė Stepanavičiūtė, Biržų duona