Vyriausybė dar kartą atmetė progresinių mokesčių idėją. Įvertinęs dviejų Seimo narių pasiūlymus dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų, susijusių su progresinio mokesčio elementų įvedimu, Ministrų kabinetas dėl jų pateikė neigiamą išvadą.

Vyriausybė pažymi, kad dabartinė gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau turi progresyvumo elementų dėl taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Nuo 2009 m. sausio 1 d. pakeitus NPD skaičiavimo principus, jo taikymas priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų - NPD taikomas gyventojams, gaunantiems mažiausias pajamas ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms, bet nebetaikomas gaunantiems didesnes pajamas.

Dėl to mažas pajamas gaunančių ir socialiai jautrių grupių pajamos realiai apmokestinamos mažesniu pajamų mokesčio tarifu. Pavyzdžiui, tų gyventojų, kurie per mėnesį gauna 800 litų, įvertinus taikomą NPD (470 litų), pajamos realiai apmokestinamos 6,2 proc. tarifu, o ganančių 4000 litų per mėnesį - 15 proc. tarifu.

"Būtina įvertinti ir tai, kad įvedant progresinius mokesčius bei siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius ir išvengti progresyvumo elementų dubliavimo, turėtų būti atsisakyta dabar esamo regresinio NPD taikymo ir visiems dirbantiems asmenims nustatytas vienodas 470 litų NPD per mėnesį", - skelbia Ministro Pirmininko spaudos tarnyba.

Vyriausybė pažymi, kad pagal darbo užmokesčio pasiskirstymą, Lietuvoje nėra bazės, kuri, įvedus progresinius mokesčius, generuotų tinkamas biudžeto pajamas. Todėl, siekiant išvengti ženklesnio neigiamo poveikio biudžetui, tektų didinti mokestinę naštą ir gyventojams, uždirbantiems mažiau nei 1550 litų per mėnesį.

Seimo narys Algirdas Sysas siūlė įvesti progresinius pajamų mokesčio tarifus: metinių pajamų daliai, neviršijančiai 24 000 litų, taikyti 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, metinių pajamų daliai, viršijančiai 24 000 litų, bet neviršijančiai 120 000 litų - 20 proc. tarifą, bei metinių pajamų daliai, viršijančiai 120 000 litų - 40 proc. tarifą.

Seimo narys Julius Veselka siūlė įvesti antrą - 33 proc. pajamų mokesčio tarifą tik iš darbo santykių gaunamoms pajamoms, viršijančioms 10001 litą.

Vyriausybės manymu, jei būtų įgyvendinti abu šie pasiūlymai, valstybės finansai netektų 632 mln. litų pajamų per metus.