Žvynelinė – tai lėtinė liga, pažeidžianti odą. Ji atsiranda, kai paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis. Oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda, o pakasius lieka raudonos dėmės. Pasaulyje žvyneline serga nuo 2 iki 5 proc. gyventojų. Tyrimų duomenimis, žvynelinės paplitimas įvairiose šalyse yra nevienodas. Dažniausiai ja serga Šiaurės Europos gyventojai, ženkliai rečiau – žmonės, gyvenantys Afrikos ir Azijos šalyse. Dermovenerologų teigimu, žvynelinė nėra užkrečiama liga, tačiau ja sergantys dažnai jaučiasi nepatogiai, slepia savo pažeistą odą. Tačiau gydytojai įspėja, kad vienaip ar kitaip su liga tenka susidraugauti, nes pasirodžius pirmai dėmelei, žmogus visam gyvenimui pakliūva į žvynelinės spąstus.

Laima SIMAITYTĖ

Ligos simptomai pasireiškia jaunystėje
Žvynelinės simptomai dažniausiai pasireiškia 15-35 metų amžiaus žmonėms, apie 75 proc. sergančiųjų ligos simptomai pasireiškia dar nesulaukus 40 metų. Maždaug kas dešimtam sergančiajam žvynelinės simptomai pasireiškia vaikystėje. Gydytojai nuogąstauja sakydami, kad kuo anksčiau simptomai pasireiškia, tuo didesnė tikimybė, kad liga išplis ir nuolat kartosis.
Užsikrėsti žvyneline niekas negali, tačiau susirgti gali visi. Pasak medikų, žvynelinę išprovokuoti gali pačios įvairiausios ligos: tokios kaip angina, bronchitas, grybelinės kilmės ligos ar kitos infekcinės ligos. Apie 80 procentų atvejų, pasak gydytojų, turi įgimtą žvynelinę. Kartais žvyneline serga ir tėvai, ir vaikai, ir seneliai. Nors pasitaiko atvejų, kai serga visa šeima, o vaikas ne.
Pasitaiko atvejų, kai žvyneline susergama susižeidus alkūnę ar kelio sritį. Atsiradus pirmiesiems ligos pėdsakams, vertėtų sunerimti, nes negydoma liga greit išplinta ir tada su liga sunkiau kovoti. Žvynelinės atsiradimo priežastis gali būti ir saulė ar cheminiai spinduliai, tačiau didžiausias provokatorius – alkoholis ir cigaretės bei netinkamas gyvenimo būdas. Pasak gydytojų, sutrikus medžiagų apykaitai ar susirgus cukriniu diabetu atsiranda puikios sąlygos žvynelinei atsirasti ir plisti.
Kiekvienas turėtų žinoti, kad atsiradusi žvynelinė pasilieka visam laikui ir tada žmogus su ja turi kovoti visą likusį gyvenimą, nes ir gydoma liga, ji laikas nuo laiko atsinaujina.

Kelių tipų žvynelinė
Žmonėms, sergantiems žvyneline, pasireiškia skirtingo tipo žvynelinė. Dažniausiai pasitaikantis tipas - plokštelinė žvynelinė, kuri susideda iš paraudusios, sustorėjusios, besilupančios odos, susidariusios dėl odos ląstelių reprodukcijos. Plokštelės gali būti apvalios, ovalo ar netaisyklingos formos, gali būti susijungusios ir dengti nemažą kūno paviršiaus dalį. Plokštelės gali dengti bet kurią kūno vietą, įskaitant ir galvos odą. Jos gali atsirasti kaip stipraus uždegimo rezultatas. Kitas žvynelinės tipas - lašinė žvynelinė. Ji pasireiškia mažais lietaus lašeliais, kurie išsibarsto ant krūtinės, nugaros, rankų, kojų ir dažnai atsiranda po ligos ar infekcijos, tokios kaip gripas ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Lašinei žvynelinei gydyti prireikia mažiau laiko, o kartais ji praeina savaime, be jokio gydymo. Pasak medikų, tokia žvynelinės forma labiau būdinga vaikams ir jaunimui.
Sunkiausiai gydoma žvynelinė, kuri atsiranda kūno raukšlėse: pažastyse, bamboje, kirkšnyse, genitalijose, sėdmenyse ir po krūtimis. Tokia žvynelinės forma dar vadinama inversine žvyneline. Jos gydymas sudėtingesnis, nes pažeistos odos vietos dažnai trinasi, prakaituoja. Šioms jautrioms vietoms gydytojai rekomenduojama taikyti specifinį gydymą.
Spuoguotoji žvynelinė pasireiškia mažais spuogeliais ant delnų ar padų, o kartais ir ten, ir ten, arba ant kitų kūno vietų. Šis žvynelinės tipas paprastai reikalauja neatidėliotino gydymo.
Eritrodermija atsiranda retai. Ji charakterizuojama paraudimu ir žvyneliais, dengiančiais visą kūną.
Nuo 7 iki 10 procentų sergančių žvyneline žmonių išsivysto psoriazinis artritas. Dėl šios ligos ištinsta ir skauda rankų ir kojų pirštų sąnarius. Odos pagerėjimas priklauso nuo sąnarių pagerėjimo ir atvirkščiai - artritinis sąnarių skausmas sumažėja gydant pažeistą odą.

Kaip laiku atpažinti ligą
Dėl padidėjusio odos ląstelių dalijimosi su augančiu žvynelių pavidalu odos sluoksniu iškyla ir kapiliarai. Juos pakrapščius atsiranda taškinis rasojimas ar kraujavimas. Mediciniškai tai vadinami limfocitai, kurie apima visą epidermio sluoksnį, jie formuoja žvynelinę ir skatina kitus odos reiškinius.
Žvynelinė yra plika akimi matoma. Pasak gydytojų, jei žvynelinė negydoma, per tam tikrą laiką susiformuoja labai storas žvyno sluoksnis, todėl žvynelinės simptomų sunku nepastebėti. Iš simptomų pats sau žmogus negali nustatyti ligos, tačiau gali ją įtarti.
Pastebėjus bent mažiausius odos pakitimus, reikėtų kreiptis į odos gydytoją.

Gretutinės ligos apsunkina gydymą
Kartais žvyneline sergantys pacientai skundžiasi sunkia ligos eiga. Gydytojai pastebi, jog žvynelinės gydymas prailgsta, kai žmogus serga gretutinėmis ligomis. Pasak specialistų, lėtinėmis ligomis sergančiųjų gydymas yra sudėtingesnis ir kartais komplikuojasi. Tačiau kiekvienas ligos atvejis skirtingas ir priklauso nuo žvynelinės formos, išplitimo ir poveikio sąveikaujant su kitomis lėtinėmis ligomis.
Dažniausiai žvynelinę provokuoja genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), stresai, traumos, kontaktiniai alergenai, vaistai nuo uždegimo. Žvynelinės paūmėjimus iššaukia ir maistas. Medikai nerekomenduoja valgyti saldumynų, riebaus maisto, kad šie neišprovokuotų ligos paūmėjimo.
Neretai ligos eiga priklauso ir nuo sergančiojo emocinės būklės. Gydytojai pastebi, kad žvyneline sergantys žmonės jaučia diskomfortą: būdami viešose vietose vengia dėvėti atviresnius rūbus, varžosi apnuoginti žvyneline pasidengusią odą, nes juos glumina aplinkinių dėmesys. Tačiau gydytojai įspėja, kad su liga teks susidraugauti, nes šiuolaikinė medicina dar nepajėgi visiškai pagydyti žvyneline sergančių pacientų, todėl neretai liga atsinaujina.