Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2014 metais atlikus apklausą paaiškėjo, jog trečdalis apklausoje dalyvavusių lytinius santykius pradėjo nesulaukę pilnametystės. Todėl sveikatos specialistai ir gydytojai aiškina, kad naivu būtų tikėti, jog lytiškai plintančių infekcijų atvejų Lietuvoje nedaugės. ULAC duomenimis, vien 2014 metais daugiau nei pusė naujai užsikrėtusiųjų chlamidioze ir gonorėja (atitinkamai 55,3 proc. ir 50,1 proc.), trečdalis sifiliu (32,9 proc.) ir penktadalis ŽIV (19,2 proc.) buvo 20–29 metų amžiaus jaunimas. Dažnai lytiniu keliu plintančios ligos siejamos su palaidu elgesiu ir neatsakingu lytiniu gyvenimu, todėl net ir dabar visuomenėje kalbama pašnibždomis.
Šiaulių Centro poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė sako, jog lytinis švietimas būtinas nuo ankstyvosios brandos, nes kuo toliau neišvengiamai vis jaunesni pradeda lytinį gyvenimą.
Lytiniu keliu plintančios ligos
Gydytoja A. Damkuvienė sako, jog dabar niekam neįdomu, kiek tų lytiškai plintančių ligų yra ir kiek žmonių jomis užsikrečia, todėl ir nėra tikslios šių ligų registracijos. O iš tikrųjų lytiniu keliu plintančių ligų sparčiai daugėja, ypač tarp jaunimo. Pasak gydytojos, taip yra todėl, kad jaunimas anksti pradeda lytinį gyvenimą ir kuo toliau – tuo anksčiau.
„Dabar vidutiniškai nuo 16 metų jaunimas pradeda lytinį gyvenimą, tačiau stebime, jog jaunimas apie lytiniu keliu plintančias ligas nieko neišmano. Mažai kas žino, kad lytiniu keliu plintančių ligų yra daugiau nei trisdešimt. Skaitau paskaitas Šiaulių vyskupijos centre sužadėtiniams, tai kiekvieną kartą jų klausiu, kokias lytiniu keliu plintančias ligas jie žino, tačiau atsakymas visada toks pat – labai gerai, jei pasako bent tris ligas: sifilį, gonorėją ir ŽIV. O kur visos kitos ligos? Chlamidiozė, herpes ir dar daug kitų? Pavyzdžiui, labai plačiai yra paplitusi lytiniu keliu plintanti trichomonozė, kuria serga tik moterys, o ligą perneša vyrai. Kai žmonėms pradedama aiškinti apie šį susirgimą, daugelis išplečia akis ir nustemba. Daug informacijos apie šiuos susirgimus yra internete, spaudoje, tačiau paprastai tuo žmonės nesidomi, todėl ir nežino, kad lytinių santykių metu gali užsikrėsti šiomis ligomis, niežais ar net kirkšninėmis utėlėmis, kurios gyvena lytinių organų plaukuose.
Dar vienas baisus susirgimas yra žmogaus papilomos virusas, kuris plinta lytiniu keliu ir sukelia gimdos kaklelio vėžį“, – pasakoja A. Damkuvienė.
Gydytoja pasakoja, jog labai retai yra atliekami tyrimai dėl lytinių ligų plitimo. Pastarasis toks buvo Kaune, kai buvo tiriami chlamidiozės atvejai. Chlamidiozė plinta lytiniu keliu, tačiau tik susirgus liga nerodo jokių simptomų. Tačiau A. Damkuvienė pabrėžia, kad ši liga nėra tokia nekalta, nes ji, nors ir yra pagydoma, sukelia nevaisingumą. „Kai jauna pora negali susilaukti vaikų ir tikrinasi sveikatą, neretai atranda šią ligą. Visa laimė, jog chlamidiozė išgydoma liga, skirtingai nei žmogaus papilomos virusas ar herpes virusas. Ypač nemaloni liga yra herpes virusas, kurią galima tik apraminti. Šia liga sergantys kenčia nuo stiprių išbėrimų ant lytinių organų. Dažniausiai tie išbėrimai yra itin skausmingi, kai kada atsiranda net skausmingos pūslelės, kurios trūkinėja ir niežti. Esu turėjusi pacienčių, kurios skundėsi, jog net sėdėti negali“, – pasakoja gydytoja.
Jaunimui peršamas seksualumas
Gydytoja A. Damkuvienė sako, jog daugelis moterų, kai joms aplankius ginekologo kabinetą aiškinama apie lytiniu keliu plintančias ligas, kuriomis jos serga, labai nustemba.
„Kai jau susergama, tada atrodo, jog tos moterys yra iš vidurio kaimo ir apie šias ligas girdi pirmą kartą. O ką tai reiškia? Todėl ir reikia kuo daugiau apie šias problemas kalbėti. Ypač aktualu jaunimui, kuris anksti pradeda lytinį gyvenimą ir apie šiuos susirgimus mažai teišmano. Jaunimas dažnai keičia partnerius, todėl ligos tarp jų ir plinta“, – sako gydytoja.
Dabar, anot A. Damkuvienės, propaguoja ankstyvius lytinius santykius, nes jaunimui tiesiog peršamas seksualumas. Ypač tai galioja merginoms ir moterims, kurios jau nuo paauglystės stengiasi būti gražios, kad tik įtiktų vyrams.
„Yra įrodyta, jog ta jaunimo dalis, kuri daugiau žino apie lytinį švietimą, vėliau pradeda lytinį gyvenimą. Todėl suprantama, jog jaunimas, kuris žino apie lytiniu keliu plintančias ligas ir stengiasi jų išvengti, saugo savo sveikatą. Kartais vienkartinis nuotykis gali padovanoti visam gyvenimui sifilį. Vilniuje buvo atliktas tyrimas mokyklose, kur buvo rastas ne vienas sifilio atvejis. Tai labai baisu, kad net moksleiviai šiomis ligomis serga. O būtent dėl šios ligos sergantys ir nesigydantys vėliau gimdo nesveikus vaikus. Tokių atvejų kasmet pasitaiko po du–tris. Jei anksčiau kasmet visas šias ligas registruodavome, tai dabar paprastai renkami tik pavieniai duomenys tik apie ŽIV, sifilį. Mažai kas žino, kad ir gonorėja galima užsikrėsti ne vieną kartų, nes šiai ligai jokio imuniteto nesusidaro. Be to, ir ši liga sukelia nevaisingumą“, – nuogąstauja A. Damkuvienė.
Mokykla neinformuoja, o mama neturi laiko
Pasak gydytojos, jei šeimoje yra ištikimi partneriai, šių ligų galima išvengti, tačiau šiais laikais dažnai poros yra neištikimos.
„Man ima juokas, kai aiškinama, kad tai vyrai yra neištikimi. Tačiau su kuo jie neištikimi? Su kitomis moterimis, todėl ir moterys yra neištikimos. Reikia visiems daugiau informacijos ir švietimo. Seniai kalbama, jog mokyklose reikia sveikatos pamokų. Dabar situacija tokia, kad visuomenės sveikatos specialistai aptarnauja po dvi, tris ar net keturias mokyklas. Tai ką vienas specialistas lakstydamas iš vienos mokyklos į kitą gali padaryti? Vien tik Visuomenės sveikatos biuras negali vykdyti šviečiamosios veiklos“, – teigia gydytoja.
Anot sveikatos specialistų, jaunimas (15–29 m.), nelabai supranta ir žino, kas yra tos lytiniu keliu plintančios ligos ir kodėl jų reikėtų saugotis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, efektyvi lytiniu keliu plintančių ligų prevencija prasideda nuo tikslios informacijos teikimo. Tačiau atrodo, jog dabar Lietuvos mokyklose apie jas aiškinama itin prastai. Dabar pagrindiniai šaltiniai, iš kurių gaunama informacijos apie šiuos susirgimus, yra internetas (64 proc.), spauda arba televizija (per 50 proc.), knygos ir specialieji leidiniai (25 proc.). Liūdina turima statistika: kiekvienais metais išaiškinama vidutiniškai 20 infekuotų moksleivių, o per pastaruosius penkerius metus kuria nors viena iš trijų lytiniu keliu plintančiomis ligomis susirgo per šimtas mokinių.
Anot gydytojos A. Damkuvienės, kita problema – šeima. Nes dabar tėvai neturi vaikams laiko aiškinti apie lytinį švietimą, pasiteisindami, jog jie daug dirba. Kai kuriais atvejais tėvų visai nėra šalia, o vaikais rūpinasi seneliai.
„Bendravimo tarp tėvų ir vaikų nebeliko. Dirbu su mergaitėmis daug metų ir matau, kad dažnai tik gydytojų kabinete mama pradeda aiškintis, kas yra dukrai, kuo ji skundžiasi, nes tam laiko mama neatranda namuose. Dabar labai reta mama mergaitei yra draugė, kuri aiškina apie mėnesinių ciklą ir kitas problemas. O aiškinti apie tai reikėtų, nes lytinis brendimas prasideda nuo 9 metų. Jei mergaitė nieko apie tai nežino, gali labai išsigąsti. Neretai tokiam vaikui prireikia ir psichologų pagalbos. Tačiau dažniau psichologų pagalbos reikia tada, kai jau susergama lytiniu keliu plintančia liga ir jaunas žmogus patiria didžiulį stresą“, – aiškina gydytoja.
Moterys teisinasi, jog neturi sau laiko
A. Damkuvienė pastebi, jog didžioji dalis lytiniu keliu plintančių ligų yra gydomos dermatovenerologų kabinetuose. Tačiau kadangi šių specialistų trūksta, tenka šias ligas gydyti ir ginekologams. Kita problema – požiūris į ligą. Iki šiol yra gaji nuomonė, jog pas gydytojus reikia eiti tik tada, kai žmogus serga. Tačiau, anot A. Damkuvienės, daugeliu atvejų, liga iš karto simptomų nerodo.
„Mūsų moterys apsileidusios ir retai kuri rūpinasi reguliariai savo sveikata. Yra vykdoma gimdos kaklelio profilaktikos programa, nes Lietuva pirmauja gimdos kaklelio vėžio atvejais Europoje. Moterys neretai atėjusios pasisako, jog joms gėda, bet jau penkerius metus nesilankė pas gydytoją ginekologą, nors profilaktiškai lankytis reikėtų kasmet nuo 16 metų. Išgirstu vyresnių moterų pasiteisinimų, jog jos daugiau negimdys. Kitos sako, jog kai blogai jausis, tada ir kreipsis. Tačiau kai liga parodo simptomus, jau būna vėlu. Manau, jog mūsų moterims paprasčiausiai trūksta sąmoningumo. Kartais kalti yra ir medikai, nes kai kurie moterims patys daro meškos paslaugą sakydami, jog jei gerai jaučiasi, ko eina pas ginekologą. O taip elgtis specialistams nederėtų“, – pabrėžia gydytoja. A. Damkuvienė pastebi, jog sunku moteris priversti nuolat tikrintis savo sveikatą. Tačiau būtų galima mokytis iš užsienio pavyzdžių. „Labai geras pavyzdys egzistuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur reguliariai tikrinantis savo dantis gauna nemokamą odontologų priežiūrą ir gydymą, jei ne – patys susimoka. Manau, jog tas pats galėtų būti ir Lietuvos gydymo srityje, kada žmonės, kurie rūko, piktnaudžiauja alkoholiu ar turi 50 kilogramų antsvorį, turėtų už gydymą mokėti, nes jie patys gadina savo sveikatą. Tą patį galima taikyti ir kitų ligų prevencijai ir gydymui“, – sako A. Damkuvienė.
