Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka priešpaskutinį šių metų mėnesį kiek aprimo – bendras įregistruotų NT sandorių skaičius buvo penktadaliu kuklesnis nei spalį. Nepaisant to, gyventojų poreikis ieškoti naujesnio, komfortiškesnio ir mažesniu energijos suvartojimu išsiskiriančio būsto išlieka didelis.

Lapkričio duomenys kuklesni
„Nors 2021 metai dar nepasibaigę, tačiau jau drąsiai galime teigti, kad pagal NT sandorių kiekį šie metai bus rekordiniai. Klausimas, į kurį atsakys gruodžio mėnesio duomenys, yra tik, kokia gi bus ta naujoji kartelė. Pasiekti naujojo rekordo nesutrukdė ir pastarąjį mėnesį aprimusi rinka – visų pagrindinių NT kategorijų lapkričio duomenys buvo kuklesni nei pastarųjų mėnesių vidurkis“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje iš viso jau buvo įregistruota 145,8 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 26 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 116,1 tūkst. NT sandorių. Palyginti su analogišku 2019 metų laikotarpiu, kai buvo fiksuota apie 118 tūkst. NT sandorių, šių metų rezultatas taip pat yra ketvirtadaliu didesnis.

Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 11,6 tūkst. NT sandorių – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 18 proc. mažiau nei šių metų spalio mėnesį.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 35,7 tūkst. butų pardavimų – 21 proc. daugiau nei per vienuolika 2020 metų mėnesių, kai įregistruota 29,6 tūkst. butų pardavimų (2019 m. sausį-lapkritį – 32,7 tūkst.). Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota beveik 3 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 5 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, bet 15 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Vilniuje šiais metais įregistruota daugiau kaip 12,5 tūkst. butų sandorių, arba 20 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-lapkritį – 10,9 tūkst.), Kaune – 4,9 tūkst., arba 12 proc. daugiau (2019 m. – 4,8 tūkst.), Klaipėdoje – 3,2 tūkst., arba 36 proc. daugiau (2019 m. – 3 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 14,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 27 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-lapkritį, kai įregistruota 11,5 tūkst. individualių namų sandorių (2019 m. sausį-lapkritį – 11 tūkst.). Tik per šių metų lapkritį pasikeitė 1,2 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 9 proc. daugiau nei per 2020 metų lapkritį, bet 16 proc. mažiau nei per šių metų spalį.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota beveik 73,3 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 28 proc. daugiau nei per analogišką praėjusių metų laikotarpį, kai įregistruota 57,4 tūkst. sandorių (2019 m. sausį-lapkritį – 56,8  tūkst.). Vien tik per lapkritį įregistruota 5,6 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1 proc. mažiau nei 2020 metų lapkričio mėnesį ir 17 proc. mažiau nei šių metų spalį.

Nori gyventi modernesniame būste
Tuo tarpu „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad savo būstą šiuo metu norėtų pakeisti 42 proc. šalies gyventojų. Konkrečių planų tai įgyvendinti per ateinančius trejus metus turi 15 proc. gyventojų. Tarp dažniausiai nurodomų būsto keitimo priežasčių – noras gyventi modernesniame ar geresnės kokybės name ir siekis turėti didesnio energinio efektyvumo būstą. Maždaug kas dešimtas šalies gyventojas turimą būstą norėtų pakeisti į individualų namą.

„Gyventojų poreikis ieškoti naujesnio, komfortiškesnio ir mažesniu energijos suvartojimu išsiskiriančio būsto išlieka didelis. Tai patvirtina ir mūsų būsto paskolų portfelis, kuriame didesniąją dalį išduodamų būsto paskolų sudaro finansavimas naujos statybos butui ar namui įsigyti. Be to, šįmet išryškėjo nauja tendencija − gyventojai vis dažniau domisi galimybėmis pagerinti turimo būsto energinį naudingumą, sumažinant jo išlaikymo išlaidas“, – teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Pasak P. Ladziato, gyvenimas pandemijos padiktuotomis sąlygomis prisidėjo prie gyventojų noro pakeisti turimą būstą arba pagerinti įvairias jo ypatybes. Pavyzdžiui, palyginti su analogiško 2019 m. atlikto tyrimo rezultatais, planuojančiųjų per artimiausius kelerius metus pakeisti būstą skaičius išaugo trečdaliu.

Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad be išvardintų priežasčių keltis į naujus namus gyventojus taip pat motyvuoja noras gyventi patogesnėje vietoje arba tylesnėje aplinkoje. Įdomu tai, kad 4 proc. gyventojų pageidautų dabartinį būstą keisti į mažesnio ploto būstą.

Išvystyta infrastruktūra yra svarbesnė didmiesčių gyventojams, tuo metu bendrai šalies mastu šiam aspektui teikiama mažesnė reikšmė, rodo tyrimo rezultatai.

„Pastebėjome, kad būsto ieškantys sostinės Vilniaus gyventojai pirmenybę teikia aukštesnės kokybės namams, tylesnei gyvenamajai aplinkai ir strategiškai patogesnei lokacijai. Tokius motyvus įvardijo maždaug kas dešimtas vilnietis. Tuo metu Kauno gyventojai naujus namus renkasi pagal ekonominį naudingumą, o klaipėdiečiai yra linkę pirmiausia kraustytis į aukštesnės kokybės būstą“, – tyrimą komentuoja P. Ladziato.

Pasak „Swedbank“ atstovo, daugiausiai – penktadalis arba 20 proc. – respondentų, ketinančių persikelti į individualų namą, yra jauni 25–34 m. amžiaus sulaukę asmenys. Lyginant namui prioritetą skiriančius respondentus pagal jų geografinę lokaciją, išsiskiria ne Vilnius, o kiti didesni šalies miestai.

„Kaip rodo tyrimo rezultatai, ekonomiškesniu būsto variantu dažniau domisi 35–55 m. amžiaus respondentai, o būsto modernumas ir kokybė labiausiai rūpi 45–54 m. sulaukusiems gyventojams“, − sako P. Ladziato.