Šiaulių medicinos įstaigoms trūksta gydytojų. Jaunimas skundžiasi, kad čia nėra ką veikti. Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai pasigenda nemokamų sveikatinimo paslaugų. Ar iš tiesų mūsų mieste viskas taip blogai ir nieko negalima pakeisti?
Nėra kam dirbti
„Šiuo metu ligoninėje mums trūksta daugybės specialistų. Norint visiškai užpildyti patvirtintus etatus, reikėtų apie 70 gydytojų“, – guodėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovė Česlova Špūrienė.
Anot jos, ligoninei labiausiai trūksta anesteziologų, psichiatrų, skubiosios pagalbos gydytojų. Taip pat trūksta tokių retų specialybių atstovų, kaip gydytojų onkologų radioterapeutų, endoskopuotojų.
Ne ką geresnė padėtis yra ir kitose Šiaulių sveikatos priežiūros įstaigose. Viešoje erdvėje tenka nuolat girdėti, kad nėra kam dirbti.
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė komentavo, kad Savivaldybei ši problema yra žinoma. Ji priminė, kad siekiant pokyčių, Taryba patvirtino atnaujintą trūkstamų gydytojų ir rezidentų finansinio motyvavimo tvarkos aprašą.
Vedėjos aiškinimu, pagal patvirtintą aprašą yra taikomos kelios priemonės. Viena iš jų – išmoka trūkstamos specialybės gydytojui. Jeigu trūkstamos specialybės gydytojas atvyksta dirbti į Šiaulių miestą ir sutinka įsipareigoti atidirbti vienerius metus, jam gali būti mokama 7 tūkst. eurų išmoka, o jeigu gydytojas sutinka iš karto įsipareigoti trejiems metams, tai jam gali būti išmokama 25 tūkst. eurų vienkartinė išmoka.
Kita – rezidentų skatinimo priemonė, kurios metu gali būti apmokamos rezidentūros studijos, aišku, prieš tai įsipareigojus Šiauliuose atidirbti vienerius metus. Jeigu rezidento studijos yra finansuojamos iš ES struktūrinių fondų, bet jis nusprendžia atvykti į Šiaulius, tada rezidentui gali būti mokama vienkartinė išmoka, siekianti 5 tūkst. eurų.
Vertinant patį tvarkos aprašą ir jo pakeitimus, didžiausias dėmesys buvo skiriamas įsipareigojimo trukmei mažinti, nes ankstesniame tvarkos apraše įsipareigojimai trukdavo nuo 5 iki 10 metų, o dabar – nuo 1 iki 3 metų, priklausomai nuo taikomos priemonės.
„Labai kviečiame visas gydymo įstaigas viešinti galimas skatinimo priemones ir spręsti šią problemą, nes šiuo metu jaučiamas didžiulis gydytojų specialistų trūkumas visose Šiaulių miesto gydymo įstaigose. Tikimės, kad šitas tvarkos aprašas padės pritraukti gydytojus, rezidentus į Šiaulių miestą“, – kalbėjo V. Palčiauskienė.
Pasigendama jaunimo
Kol viena problema lyg ir sprendžiama, tenka apgailestauti dėl – kitos. Graudu, kad mieste beveik nematyti jaunimo. Studijas baigę jaunuoliai dėl ekonominių ir kitų priežasčių mieliau renkasi gyvenimą kituose šalies didmiesčiuose.
Vis dėlto Šiaulių valstybinės kolegijos Studentų atstovybės (ŠVKSA) prezidentė Skaistė Kairytė ramino, kad jaunimas vis dar puoselėja, saugo ir myli Saulės miestą.
„Kai išgirsti skambų pasakymą „Šiauliai – jaunimo sostinė“, net neabejoji jo reikšme ir tikslumu. Čia vyksta užsiėmimai, parodos, koncertai, tobulėjimo veiklos ir įvairiausi renginiai“, – akcentavo ji.
Studentų atstovė priminė, kad net ir 2015–2024 m. Šiaulių miesto strateginiame plėtros plane nurodomi tokie prioritetai ir strateginiai tikslai: atvira bendruomenė, kurioje jauno amžiaus žmonės galės laisvai reikšti savo nuomonę bei nebijoti būti savimi; verslo ir ekonominis konkurencingumas, kuris įtakos jaunuomenę mąstyti, priimti sprendimus, kurie padėtų įkurti bei išlaikyti savo verslą ar net sudarytų naujas darbo vietas ir sukurtų gerai apmokamas perspektyvias specialybes.
Visa tai atskleidžiama ir įgyvendinama organizacijų savanorystės programų akreditavimu. Iš viso akredituota 12 organizacijų, kurios organizuoja renginius, skirtus savanorystės skatinimui, darbo su jaunimo plėtros užtikrinimui, pilietinės veiklos, jaunimo verslumo ir jaunimo sutraukimo į organizacijas skatinimu. Taip pat vykdoma daug veiklų, kurios yra organizuojamos pačios jaunuomenės.
„Būdama Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ narė ir dalyvaudama šios asociacijos susirinkimuose vis nustembu, kiek yra daroma jaunimo labui. Taip pat galima paminėti, kad didžiąją dalį pačių asociacijų sudaro jauno amžiaus žmonės. Mums, kaip 14–29 m. amžiaus bendruomenės nariams be galo svarbu, kad kiti suprastų, jog mūsų tikslas yra garsinti ir toliau tobulinti bei kurti Šiaulių miestą“, – sakė S. Kairytė.
Siekia pokyčių
Tai, kad jaunimui rūpi Šiaulių ateitis, patvirtino ir Šiaulių miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Vietienė. Anot jos, siekiant įtraukti jaunimą aktyviau dalyvauti Savivaldybės bei šalies gyvenime, suteikti daugiau galių formuoti jaunimo politiką bei pristatyti Lietuvai savo savivaldybę kaip unikalią, aktyvią ir jaunatvišką, pateikta paraiška konkursui „Lietuvos jaunimo sostinė 2023 m.“, kurią organizuoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Koordinatorės pasakojimu, pirmosios Jaunimo sostinės idėjos buvo generuojamos susitikimuose Šiaulių atvirajame jaunimo centre, kuriuose dalyvavo jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, atvirojo jaunimo centro, turizmo informacijos centro, muziejų, meno galerijų atstovai, Šiaulių miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (SJRT) nariai. Susitikimo metu nutarta teikti paraišką konkursui ir kreiptis į Savivaldybės administraciją ir merą dėl idėjos palaikymo. Jaunimo iniciatyvai buvo pritarta SJRT posėdyje, pateiktas pasiūlymas Administracijai teikti paraišką, organizuoti nuotoliniai Savivaldybės administracijos, aukštųjų mokyklų, Profesinio rengimo centro, švietimo, kultūros, sporto institucijų, verslo, žiniasklaidos ir jaunimo atstovų susitikimai dėl bendro projekto rengimo ir pasiskirstymo veiklomis ir atsakomybėmis.
Kadangi Šiaulių rajonas yra žiedinė savivaldybė, o Šiaulių miestas – traukos centras, todėl jauni žmonės iš rajono dalyvauja šiauliečių organizuojamose renginiuose, bendradarbiauja, jungiasi į jaunimo organizacijas, naudojasi teikiamomis paslaugomis, mato labai panašias problemas ir gerąsias patirtis, suorganizuojami susitikimai su Šiaulių rajono savivaldybės administracija.
Po atliktos jaunimo apklausos ir atvirajame jaunimo centre vykusių projekto paraiškos rengimo susitikimų, identifikuotos pagrindinės jaunų žmonių problemos, aptartas projekto tikslas ir numatyti uždaviniai bei susitarta dėl priemonių jam pasiekti.
„Pateikę pirmąją paraišką, buvome įtraukti į antrąjį etapą, gavome daug rekomendacijų iš ekspertų ir į jas atsižvelgėme“, – teigė koordinatorė.
Kaip sakė pašnekovė, dėl dalyvavimo konkurse, gautas pritarimas ir iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos. Konkurso laimėjimo atveju, Savivaldybė įsipareigojo projektui įgyvendinti 2023 m. iš miesto biudžeto skirti 30 tūkst. eurų. Taip pat projektas būtų iš dalies finansuojamas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
„Laimėję Lietuvos jaunimo sostinės vardą pristatysime miestą kaip kultūros, sporto, švietimo židinį, pakeisime stereotipinį požiūrį į jauną žmogų ir jo problemas, įveikslinsime jaunimo potencialą, tuo rodysime pavyzdį ir kitoms Lietuvos savivaldybėms bei stipriai prisidėsime prie nacionalinės jaunimo politikos įgyvendinimo“, – žadėjo D. Vietienė.
Kviečia sportuoti
Taigi medikus bus bandoma į Šiaulius atvilioti išmokomis, jaunimo problemos bus sprendžiamos tikintis laimėti konkursą. O kaip su miesto gyventojų fizine sveikata?
Pasirodo, tam tikrų pokyčių yra ir čia. Šiaulių miesto savivaldybė dar šių metų spalio pabaigoje pradėjo naują iniciatyvą, kurios metu savaitgaliais keliose Šiaulių sporto bazėse galima nemokamai užsiimti fizinio aktyvumo veiklomis.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Vinco Urbonavičiaus aiškinimu, Sveikatos ir Sporto skyriai organizuoja fizinio aktyvumo užsiėmimus šeštadieniais ir sekmadieniais Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre, o papildomai sekmadieniais – Uniqa arenoje.
Nuo 11 iki 14 val. vyksta tokie nemokami užsiėmimai, kaip: boksas merginoms, joga, mankšta šeimoms, mankšta nėščiosioms, zumbos pamokos, badmintonas, tenisas, paplūdimio tinklinis. Savivaldybė šių užsiėmimų vykdymui skyrė 16 tūkst. 900 eurų. Programa bus vykdoma iki gruodžio 19 d.
„Kviečiame visus šiauliečius aktyviai dalyvauti šiuose nemokamuose fizinio aktyvumo užsiėmimuose“, – ragino V. Urbonavičius.
