„Davėme pinigų remontams, o jie atlyginimus, premijas išsimokėjo“, – piktinosi Šiaulių miesto savivaldybės vadovai įžūliomis biudžetinėmis įstaigomis. 37 įstaigos iš miesto biudžeto gautas ir sutaupytas lėšas 2016 metų pabaigoje panaudojo ne pagal taisykles. Kadangi „nusikaltusiųjų“ per daug, kad būtų galima taikyti nuobaudas, juos tiesiog paauklės. Pačiai Savivaldybei kur kas geriau – 2017 m. nepanaudotų 15 mln. Eur tiesiog permes į kitus metus. Čia viskas gerai – ir turto nupirkta, ir pastato remontai padaryti, ir premijos išmokėtos pagal taisykles.

Biudžetiniai pažeidėjai tapo įkandami
Šiaulių miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2017 metais net 9 mėnesius tikrino, kaip 42 biudžetinės įstaigos leidžia biudžeto lėšas. Tik penkiose iš jų nusižengimų nerasta. Žinoma, tarp jų – ir Savivaldybės administracija.

Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis prisipažino, kad jį labiausiai nustebino pažeidimų mastas. Miesto meras Artūras Visockas spėjo, kad tai susiję su tuo, jog daug metų į tokius pažeidimus reaguojama nebuvo.

„Mieste veikia apie 100 biudžetinių įstaigų, paprašėme patikrinti pusę jų. Tik keliose pažeidimų nerasta. Iš to matyti, kad tai – sisteminė bėda. Tos 37 įstaigos bus tikrinamos dar kartą, jei vėl bus pažeidimų, teks imtis rimtų veiksmų“, – teigė meras A. Visockas.

Jis paminėjo, kad viena iš „bausmių“ gali būti įstaigos buhalterijos centralizavimas. Tik švietimo įstaigų buhalterijų centralizavimas vyksta Šiaulių švietimo centre, o jis minimas tarp didžiausių „nusidėjėlių“.

Paklaustas, ar bus skiriamos nuobaudos prasižengusiems vadovams ar finansininkams, meras atsakė, kad bausti gali 2-3 pažeidėjus, o jų yra daugiau, todėl bus taikomos auklėjamojo poveikio priemonės.

Meras piktinosi, kad anksčiau administracija nereaguodavo į Savivaldybės kontrolieriaus išvadas. Anot A. Visocko, jis biudžetinių įstaigų ėmėsi dar su buvusiu administracijos direktoriumi Eduardu Bivainiu, tačiau „jam buvo per sunku, nes apimtis buvo didelė ir tapo neįkandama“.

Kas pasikeitė, kad tapo „įkandama“, paklausėme miesto vadovo. „Administracijos direktorius“, – pripažino meras.

Susigrąžins ketvirtadalį lėšų
A. Bartulio teigimu, biudžetinių įstaigų vadovai išleido per 2016 metus sutaupytus biudžeto pinigus, pažeisdami teisės aktus. Administracijos direktorius įvardijo, kad bendra suma 37 įstaigos netinkamai išleido apie 208 tūkst. Eur. Didžiausią sumą – 18 tūkst. Eur – išleido Teniso mokykla, mažiausios sumos siekia 300-600 Eur.  

Laikinai einanti Savivaldybės kontrolieriaus pareigas Inga Šimkūnaitė vardijo, kad buvo nustatyti atvejai, kai biudžeto lėšos panaudotos apmokėti jau kitų metų išlaidoms, išmokant darbo užmokestį buvo viršijami Savivaldybės tarybos nustatyti maksimalūs dydžiai, o apie prekių, paslaugų ar turto  įsigijimą nebuvo informuota Savivaldybė.

„Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymui, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto asignavimų administravimo, biudžeto vykdymo ir atskaitomybės tvarkos aprašo nuostatoms“, – aiškino kontrolierė.

Anot Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bartulio, įstaigose atliktų pažeidimų mastai nėra vienodi. Šešiolikai biudžetinių įstaigų, kurios apmokėjo ateinančių biudžetinių metų išlaidas ar viršijo Savivaldybės tarybos nustatytus maksimalius darbo užmokesčio dydžius, bus siūloma mažinti 2018 m. skiriamas lėšas.

Administracijos direktorius pripažino, kad vis dėlto vadovai pinigus panaudojo nors ir ne pagal galiojančias tvarkas, tačiau įstaigų veiklai reikalingoms priemonėms, paslaugoms ar turtui įsigyti, todėl susigrąžinti pinigus arba kitaip tariant tokia pat suma sumažinti 2018 m. skirtas lėšas ketinama tik iš 16 įstaigų, kurių pažeidimai didžiausi. Savivaldybės vadovai nusprendė, kad pakaks, jei iš pažeidėjų į biudžetą sugrįš 57 tūkst. Eur.

Kamšė įstaigų „skyles“
Viena didžiausių prasižengėlių – Teniso mokykla. Jos direktorius Mindaugas Šerepka pripažino, kad 2016 metų pabaigoje liko nepanaudotų lėšų, skirtų komunalinėms išlaidoms.

„Mes gal ne taip supratome tam tikrus įstatymo straipsnius. Paskaitėme, kad sutaupytas lėšas galima naudoti skoloms padengti. Metų pabaigoje trūkome lėšų sumokėti darbuotojams gruodžio mėnesio atlyginimus, tai tam ir nukreipėme nepanaudotus pinigus“, – paaiškino įstaigos vadovas.

Jis sako, kad gavęs auditorių išvadas susitvarkė ir 2017 m. tokių pažeidimų nebepadarė. M. Šerepka sako nematąs, kad būtų piktnaudžiavęs. Nusikaltimas tik tas, kad laiku nesikreipė dėl pinigų perskirstymo į Savivaldybę.

Šiaulių švietimo centras spaudos konferencijoje taip pat paminėtas kaip vienas iš didesnių pažeidėjų. Jo direktorius Arūnas Šarkus sakė nesutinkąs su visais auditorių priekaištais. Sutaupytas šildymo lėšas išleido už antivirusinės programos licenciją įstaigos kompiuteriams. Kontrolieriai jiems skaičiuoja netinkamai panaudotus 3,5 tūkst. Eur, tačiau A. Šarkus tvirtina, kad iš tiesų – perpus mažiau.

Švietimo centre dirba 6 įstaigų centralizuota buhalterija. Direktoriui kelia šypseną, kad ši priemonė tampa „baudžiamąja“. Ar čia bausmė, ar pagalba įstaigoms – svarsto A. Šarkus.

Turėti kitokią nuomonę – pavojinga?
Savivaldybės administracijos direktorius A. Bartulis stebisi, kad įstaigos stengiasi bet kokia kaina per metus išleisti pinigus, užuot sugrąžinę juos į Savivaldybės biudžetą.

Savivaldybė gi savo nepanaudotus 15 mln. Eur tiesiog perkėlė į 2018 metų biudžetą, o vadovai džiūgauja, kad miesto iždas smarkiai didėja.

Socialiniuose tinkluose Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Jonas Bartkus nusistebėjo, kad buvo „demaskuotos“ įstaigos, kurios racionaliai panaudojo skirtas lėšas, kai tuo tarpu Savivaldybė 2017 m. nepanaudojo net 15 milijonų, už kuriuos galėjo atlikti miestui svarbių darbų. Tokia politiko drąsa suerzino merą ir jo aplinką. Labai greitai buvo iškeltas klausimas, gal konservatorius J. Bartkus yra komunistas Nr.1?

Laikinai einanti Savivaldybės kontrolieriaus pareigas Inga Šimkūnaitė sakė, kad biudžetinių įstaigų vadovai pripažino, kad padarė klaidų, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad lėšas panaudojo tų pačių įstaigų veiklai, o ne kažkur kitur.
Ramūno SNARSKIO nuotr.