Šiaulių miesto savivaldybėje uždarame posėdyje valstybės institucijų delegacijos aptarė Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo projektą. Pagrindinis klausimas, dėl kurio tik apsikeista nuomonėmis – ką būtų galima daryti su Antrojo pasaulinio karo sovietinės armijos karių kapavietėmis. Labai aštri geopolitinė situacija ir kaimyninės šalies bandymai rasti priežasčių pradėti karinį konfliktą nuolat kelia aršias diskusijas visuomenėje ir projektą skandina neapibrėžtume.
Po posėdžio Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius sakė, kad vizito tikslas Šiauliuose buvo savo akimis pasižiūrėti, kaip atrodo karių kapinės ir pasikalbėti dalyvaujant visoms susijusioms institucijomis. „Pamatėme planus, kaip Savivaldybė planuoja renovuoti aikštę, kokios yra gražios konkursinės idėjos. Pamatėme laidojimo vietą, kuri nėra šiuo metu įtraukta į renovavimo planus. Diskutavome, kaip toliau derėtų spręsti šį klausimą. Variantas iškelti kapines nebuvo svarstomas. Yra du dalykai, kuriuos reikia subalansuoti. Tai etika ir estetika. Šitoje vietoje turime rasti balansą tarp to, ką turime šiandien, ir kaip norime, kad atrodytų. Kai sklypas bus tinkamai įformintas visuose registruose, tada galimi debatai. Sutarėme diskutuoti ir toliau keistis nuomonėmis dalyvaujant Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, Savivaldybei, Užsienio reikalų ministerijai“, – žurnalistams sakė D. Skusevičius.
Šiaulių miesto meras A. Visockas patvirtino, kad palaikų iškėlimo klausimas posėdyje nebuvo svarstytas. Tačiau aiškiai formuojasi mintis, kad apie palaikų atkasimą ir perkėlimą į kitą vietą kalbos nebus. „Išskirta teritorija netrukdys tvarkyti visos aikštės ir visos teritorijos aplink. Tačiau akivaizdu, jog betvarkant pasimatys didžiulis skirtumas. Rusijos ambasada norės, kad vaizdas būtų harmoningas, tad tikiu, kad sprendimas bus rastas. Jeigu situacija klostysis palankiai, jau šį rudenį galima tikėtis sutarties su rangovu. Dar iki to reikės keisti vamzdyną ir kitus darbus atlikti“, – sakė meras.
O Prisikėlimo aikštės projekto autorius architektas Vytenis Rudokas sakė, jog kompozicine, architektūrine, urbanistine, žmogiška ir galų gale politine prasme kapinės visgi yra svetimkūnis erdvėje. „Jį priderinti prie to, ką mes matome ateity sutvarkius šitą aikštę, bus labai sudėtinga ir problematiška, visų pirma dėl to, kad šalia planuojame pastatyti paminklą tautos laisvei ir nepriklausomybei. Disonavimas akivaizdus. Vertybė yra palaidojimai, tai nėra kapinės. Tai yra palaidojimų vieta ir tai reikėtų traktuoti kaip memorialą geriausiu atveju, ne kaip kapines. Siūlymas buvo toks, kad turi dingti visi vertikalūs akcentai. Norisi, kad ši vieta būtų mums sava. Buvo pasiūlyta panaudojant akmenį padėti tam tikras metro pločio juostas, kurios kompoziciškai įsirašytų grindinyje toje pievutėje, ant kurių galėtų būti perkeliami ženklai su palaidotų pavardėmis. Šiandien norėdami nesustabdyti aikštės sutvarkymo projekto, buvome priversti palikti baltą dėmę, kol bus priimti sprendiniai aukštesniame lygyje“, – sakė V. Rudokas.
