Kartais susidaro įspūdis, kad šeima (tėvai), mokykla (mokytojai) – tarsi atskiri du pasauliai, kurie nesidomi vienas kitu, mažai ar beveik nieko nežino apie vaiko gyvenimą, savijautą, patirtį kitame pasaulyje, neieško tarpusavio kontakto ir jo neužmezga, o santykiai tėra formalūs. Esant tokiai šeimos ir mokyklos sąveikai, vaikas yra nelaimingas, nesulaukia jokios pagalbos ir net negali jos tikėtis. Specialistai įsitikinę, kad situacija pasikeistų, jeigu abi pusės aktyviau bendradarbiautų.

Siūlo veikti išvien
Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko susitikimas, kuriame kalbėta apie vaiko mikroklimatą mokykloje. Tėvai, mokytojai, dėstytojai, švietimo ir socialinės srities specialistai diskutavo apie tai, ką būtų galima padaryti dėl geresnės vaiko savijautos ir ūgties.

Lietuvos moksleivių sąjungos Šiaulių mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Karolina Rekštytė pasakojo, kad šiandien mokyklose ne visi mokiniai jaučiasi emociškai saugūs. Ji svarstė, kad galbūt mokiniams streso būtų mažiau, jeigu mokyklos nebūtų reitinguojamos: „Dėl reitingų direktoriai yra priversti kelti mokyklos lygį prieš kitas mokyklas. Dėl to direktoriai spaudžia mokytojus, o po to visas stresas persiduoda mokiniams. Kita bėda, kad yra vertinami tik akademiniai pasiekimai, matomas tik lankomumas ir geri pažymiai. Prasčiau besimokantys mokiniai nurašomi, nepastebimi jų gebėjimai mene, sporte ir t. t.“

Šiaurės Lietuvos tėvų asociacijos pirmininkė Aušra Kazlauskienė sakė, kad šios ir panašios problemos tėvams yra žinomos. Visa bėda, kad ne visi tėvai žino, kaip savo atžaloms padėti. Manoma, kad su viskuo susitvarkyti turėtų pati mokykla. Be to, tėvai vengia viešumo ir nedrįsta pasakoti apie blogąsias patirtis. Siekiant, kad tai pasikeistų, tėvai raginami aktyviau dalyvauti savo atžalos gyvenime, vienytis ir veikti išvien dėl vaikų.

Greitų pokyčių nebus
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė pridūrė, kad vien Savivaldybė visų problemų neišspręs. Mokyklos darbuotojams reikia gerinti įstaigos mikroklimatą, tėvams – domėtis savo vaiko pasiekimais, o Savivaldybė gali tik prisidėti finansiškai.

„Suprantame, kad reikia greitų pokyčių, bet to nebus. Dar reikia daug ką nuveikti, kad kažkas pasikeistų iš esmės. Aišku, mes galvojame apie sėkmingą ir brandų šiaulietį. Norime, kad jam į mokyklą nereikėtų eiti kaip į darbą. Tačiau vieni mes nieko nepakeisime, nes mes tik galime skirti lėšų langams, grindims. Supraskite, nėra tik vieno asmens, atsakingo už mūsų vaikų ugdymą. Aišku, mes visada palaikysime tas mokyklas, kurios rūpinsis savo ugdytinių pasiekimais ir diegs naujas programas, tačiau kol kas ne visos mokykloms tam ryžtasi“, – kalbėjo A. Lesauskienė.

Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė pasidalijo gerąja patirtimi ir patikino, kad ne visos mokyklos nesidomi, kaip gyvena jų ugdytiniai. Ji kalbėjo, kad Salduvės progimnazijoje kuriama „vipinė“ kultūra, norima, jog kiekvienas vaikas jaustųsi esąs išskirtinis.

„Siekdami išbristi iš prastos padėties, visiško dvejeto, ėmėmės raitotis rankoves ir kažką daryti. Iš pradžių norėjome padėti vaikams, kurie iš pirmo žvilgsnio kelia daug problemų. Po to pamatėme, kad prisijaukinti, prieiti prie vaiko galima, reikia tik atrasti tam tinkamą kelią“, – akcentavo progimnazijos direktorė.

Padėtis po truputį keičiasi
Direktorės teigimu, nuo 2011 m. progimnazijoje veikia sistema, kur mokytojas fiksuoja vaiką kaip asmenybę ir stebi, kaip jam sekasi ugdymo procese. Kiekvienas vaikas kartą per mėnesį pasakoja apie save, rašo refleksiją, po to atskiros valandėlės metu viskas yra aptariama. Kartą per pusmetį mokyklos bendruomenė aptaria kiekvieno vaiko pažangą, t. y. ne tik įgytas vaiko žinias, bet ir gebėjimą bendrauti su bendraamžiais, įsitraukimą į po pamokinę veiklą, laisvalaikį, užimtumą, elgesį mokykloje ir t. t.

„Jeigu iš pradžių turėjome tikslą padėti probleminiams vaikams, tai dabar kalbame apie įvairiausius atvejus. Jeigu matome, kad vaikas gerai mokosi, bet nesugeba rasti kontakto su bendraamžiais, stengiamės jam padėti. Jau atradome įvairiausių pasiteisinusių dalykų ir ateityje tikimės dar geresnių rezultatų“, – sakė N. Kaunickienė.

Po diskusijos susitikime dalyvavę švietimo atstovai, tėveliai vieningai sutiko, kad padėtį mokyklose būtina ir įmanoma pakeisti. Tereikia idėjos, truputį pastangų ir aktyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo.

A. Kazlauskienė ragino tėvus labiau rūpintis savo atžalomis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.