Lietuvoje 2014 metais registruoti 99389 (39481 vyrai ir 59908 moterys) sergantys cukriniu diabetu, iš jų Šiaulių mieste – 3166 (1345 vyrai ir 1821 moterys) asmenys.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
„Jeigu žmogus, sulaukęs 50, neturi 5 ligų, tai kažkas su juo negerai – vertėtų patikrinti, ar jis gyvena ar tik egzistuoja“, – juokauja Silva Paseckienė. Jai tik 18 ir plius dar 50 metų, o jos gyvenimą „puošia“ ne viena rimta liga. Sulaukus 40-ies metų S. Paseckienei prasidėjo įvairiausios ligos, tarp jų – ir II tipo cukrinis diabetas. Tačiau ligoms S. Paseckienė nepasiduoda – jos pilna visur ir nelabai kas ligoniu ją galėtų palaikyti: šiaulietė priklauso keliems visuomeniniams klubams, o vienas jų – tai Šiaulių krašto diabeto klubas „Lemtis“.

Gyvenimo credo – nedaryti iš savęs ligonės
„Man cukraligė pradėjo reikštis per menopauzę – nuo 40 metų. Nuo 13 metų turėjau itin sunkias ir komplikuotas menstruacijas, o prasidėjus menopauzei mane pradėjo pulti kitos ligos. Kadangi nuo paauglystės žinojau, ką reiškia skausmas, tai jau tiesiog buvo įprasta pakentėti, kai kas nors būdavo ne taip“, – atvirai pasakoja S. Paseckienė.
Sulaukus 40 metų šiaulietei atsirado širdies permušimai, problemos su akimis, tačiau ji nė neįtarė, kad kai kurie sveikatos požymiai jau kalbėjo apie cukrinį diabetą. Daug metų ji dirbo Televizorių gamykloje, kur litavo mikroschemas – visa tai ji atlikdavo be akinių. Tačiau laikui bėgant atsirado bėdų su regėjimu – šiaulietė pradėjo matyti išskydusį vaizdą, pradėjo ūžti galva. Tačiau anuomet S. Paseckienę gydęs daktaras nepagalvojo, jot tai gali būti cukrinio diabeto požymiai. Kai atsirado daugiau problemų ir moteris nebegalėjo išspjauti seilių, šios buvo saldžios ir labai bjaurios, tada jai atliko gausybę tyrimų ir galiausiai gydytojai išsiaiškino – tai cukrinis diabetas.
„Taigi dabar jau plius minus cukriniu diabetu sergu 19 metų, o dar neaišku, kiek metų sirgau ir nežinojau, kad sergu. Džiugu, kad šiais laikais išsiaiškinti, ar žmogus serga cukralige, yra daug lengviau – gausybė tyrimų leidžia greitai ir tiksliai tai padaryti“, – sako S. Paseckienė.
Šiaulietės gyvenimo credo – nedaryti iš savęs ligonės. Moteris aktyviai reiškiasi visuomeninėje veikloje, todėl turi mažai laiko skųstis bloga sveikata, ligomis. Ji sako, kad, ko gero, dėl to ir yra lengviau – kas iš to, jeigu kas rytą atsikėlęs skųsiesi ir galvosi, kad esi didžiausias pasaulio ligonis? Nieko. Pasijusi tik dar blogiau.

Sprendimus lemia požiūris
„Esu turėjusi ir aš sunkių dienų, 4–5 kartus patyriau vadinamąją komą. Kai ji ištinka, nieko nebematai ir nieko nebežinai, o cukrus jau yra 20 mmol ir daugiau. Tokiais atvejais su dukra mes tvarkomės namų sąlygomis – labai nemėgstu ligoninių. Nepykstu ant daktarų, tiesiog negaliu būti ligoninėje, nes ten pasijaučiu esanti dar didesnis ligonis, negu esu“, – pasakoja S. Paseckienė.
Tačiau ne visada pavyksta išvengti ligoninės – maždaug prieš metus šiaulietė pateko į gydytojų rankas dėl ištikusios komos. Kaip ji sako, buvo bloga, bet praėjo, todėl ji gyvena toliau. Daktarai rekomenduoja leistis insuliną, tačiau S. Paseckienė tam priešinasi – kol leidžia sveikata, gydosi tabletėmis.
„Žiūriu, ką valgau, skaičiuoju angliavandenius, nors ir nesportuoju, bet daug judu dalyvaudama įvairiuose visuomeniniuose renginiuose, dainuoju chore. Veiklos netrūksta. Tačiau, kai pradedu išdykauti, na, suvalgau torto gabaliuką arba keletą cepelinų su spirgučiais ir grietine, tada cukrus pakyla. Tai paguli, vaisčiukų pageri ir praeina – aplinkiniai man sako, jog esu laimės kūdikis, nes kol kas dar galiu gyventi be leidžiamo insulino“, – sako šiaulietė.
Pašnekovė juokauja – kažkada baigsis tos poniškos dienos, tačiau ji ir toliau laikosi savo ir sau išvestos teorijos: „Aš tikiu, kad galbūt čia yra dalis tiesos – tai jeigu organizmas nebegamina insulino, o aš jo paimu ir įsileidžiu, tai kam kasai begaminti insuliną, jeigu jo vis įpili. O jeigu tik tabletėmis paskatini ir insulinas vis dar gaminasi, tai tavo organas vargsta, dirba. Tai gal todėl aš vis dar su tabletėmis ir gyvenu.“
Tabletes S. Paseckienė vartoja kiekvieną dieną – tai jos kasdienė duona, o jaustis puikiai jai leidžia veiklos gausybė. Šiaulietė džiaugiasi – matyt, tėvai ją apdovanojo veržlumu ir noru būti tarp žmonių, aktyviai gyventi, o ne tik žiūrėti pro langą ir nieko nedaryti. S. Paseckienė dalyvauja koncertuose, priklauso keliems klubams – ji sako, kad jeigu būtų tokia didelė ligonė, tai po didesnio koncerto nepakiltų iš lovos, bet taip nėra. Štai ir mūsų susitikimo metu ji neslepia – vakar 3–4 valandas praleido meno mėgėjų festivalyje „Rudens mozaika“, ten dainavo, o šiandien toliau repetuoja ir gerai jaučiasi.

Diabetikės kasdienybė
„Labai nenoriu pasenti, bet mane išduoda raukšlės, dantys ir plaukai“, – šypsodamasi sako S. Paseckienė.
Kai šiaulietei pradėjo slinkti plaukai, ji ieško priežasties – lankėsi pas įvairius daktarus, tačiau išgirdo paprastą atsakymą – yra 100 plaukų slinkimo priežasčių, sunku rasti tą tikrąją. Tačiau gydytojai neatmeta galimybės, jog plaukai pradėjo slinkti dėl cukrinio diabeto. Pati S. Paseckienė čia ir vėl šmaikštauja: „Sako, kad protingo galva meta durnus plaukus, tai aš visai patenkinta būčiau, bet geriau tų plaukelių nemėtytų ir dar leistų jais pasidžiaugti.“
Toliau moteris pasakoja apie savo kasdienybę – ji neslepia, kad kovoti su cukralige sunku, ypač kai labai mėgsti miltinius patiekalus.
„O tai yra peilis numeris vienas. Daržovių stengiuosi valgyti nuolat, labai mėgstu kopūstus, prikandu ir mėsos gabalėlį, kokią dešrelę. Turint vadinamąją trečiojo amžiaus stipendiją sau neleidžiu superbrangių produktų, tačiau kartais pasilepinu ir geresniais. Mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų – nepersivalgyti. Man tai padeda“, – atvirauja diabetikė.
Žmogaus akys ir uoslė nori kuo daugiau, tačiau ne visada tiek reikia organizmui. Čia S. Paseckienė dalijasi savo gudrybėmis – pamačiusi gardžius patiekalus, pavyzdžiui, makaronus, skrylius ir pan., ji juos dedasi į mėlyną lėkštę.
„Kai valgai iš mėlynos lėkštės, nėra taip skanu – tai vienas dalykas. Antras – deduosi maistą į nepaprastai mažas lėkštutes, kad porcija atrodytų didelė ir aš jos nesuvalgyčiau. Tokie mano įsitikinimai“, – sako S. Paseckienė.
Šiaulietės nuomone, taip pat svarbu valgyti maždaug tuo pačiu metu, laikytis dienotvarkės – S. Paseckienė niekada vaistų negeria, kai skrandis yra tuščias. Griežtai laikosi taisyklės – vaistai tik tada, kai esi pavalgęs. Kitas atsiradęs įprotis – tai mažiausiai pusė stiklinės vandens kiekvieną rytą.

Cukrinis diabetas – kokia tai liga?
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė Alma Mikalauskienė teigia, kad cukrinis diabetas arba cukraligė – tai liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemija) arba sumažėjimą (hipoglikemija). Pasaulyje cukriniu diabetu serga apie 100 mln. žmonių, Europoje – apie 26 mln., Lietuvoje 2014 metais registruota 99389 (39481 vyrai ir 59908 moterys) sergantieji cukriniu diabetu, iš jų Šiaulių mieste – 3166 (1345 vyrai ir 1821 moterys) asmenys.
„Skiriamos trys diabeto grupės – tai pirminis, antrinis cukriniai diabetai ir tolerancijos gliukozei sutrikimas. I tipo cukriniam diabetui įtakos turi paveldimumas – pirminis cukrinis diabetas yra priklausomas nuo insulino. II tipo cukrinis diabetas, gestacinis diabetas, nuo insulino nėra priklausomas“, – teigia A. Mikalauskienė.
Manoma, kad I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga – autoimuninis kasos uždegimas. Jį gali paskatinti virusinė infekcija. I tipo cukriniu diabetu paprastai suserga vaikai, paaugliai ar jauni žmonės. II tipo cukriniu diabetu daugiausia serga nutukę, vyresni kaip 40 m. žmonės. Šiam būdinga sutrikusi insulino sekrecija, dėl persivalgymo padidėjusi insulino koncentracija mažina insulino receptorių kiekį, o kartu ir insulino veikimą. Taip pat būdingas susilpnėjęs insulino poveikis dėl insulino receptorių defekto, sukeliančio atsparumą insulinui. Šio tipo diabetas dažnai nustatomas tyrimo metu radus padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje.
Gestacinis cukrinis diabetas – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas nėštumo metu. Jis labai padidina nėštumo komplikacijų riziką.
„Antrinį cukrinį diabetą sukelia ligos, kurios pažeidžia kasos audinį, kasos pašalinimas, endokrininės ligos, kurioms būdinga padidėjusi hormonų, pasižyminčių insulinui priešingu poveikiu, gamyba. Diabetas gali atsirasti dėl kai kurių vaistų vartojimo“, – teigia A. Mikalauskienė.

Cukrinio diabeto požymiai
ŠVSB specialistė išvardija pagrindinius cukrinio diabeto požymius: troškulys, kūno masės mažėjimas, odos niežėjimas, blogai gyjančios žaizdos, pūlingos infekcijos, dažnas šlapinimasis, bendras nuovargis, alkis, regėjimo sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas, dažnos šlapimo takų infekcijos.
„Cukraligė diagnozuojama ištyrus gliukozės kiekį kraujyje (iš venos) ir nustačius glikuoto hemoglobino koncentraciją,o simptomai reiškiasi priklausomai nuo cukrinio diabeto tipo. I tipo cukrinis diabetas yra palyginti ūmus, jam būdinga silpnumas, nuovargis, kūno masės mažėjimas, pagausėjęs šlapinimasis, troškulys, pykinimas, iš burnos sklindantis acetono kvapas. Ligai progresuojant ligonis netenka sąmonės – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti“, – sako A. Mikalauskienė.
II tipo cukrinio diabeto pradžia neryški, ilgą laiką nebūna jokių negalavimų, ligos simptomai (troškulys, dažnas šlapinimasis, odos niežulys) pasireiškia vėliau. Tinkamai negydant gali atsirasti ūminių ir lėtinių, vėlyvųjų komplikacijų. Viena sunkiausių ūminių komplikacijų – diabetinė koma, kuri ištinka, kai organizmui trūksta insulino, kai ligonis laiku nesusileidžia insulino, riebiai pavalgo, suserga kita sunkia liga ir dėl to sutrikus riebalų apykaitai kaupiasi nuodingi tarpiniai produktai – ketoninės medžiagos. Kai sunkiai fiziškai dirbant, ilgai vemiant, perdozavus insulino arba susileidus jo normalų kiekį, bet laiku nepavalgius kraujyje labai sumažėja cukraus, gali prasidėti hipoglikeminė koma – atsiranda silpnumas, krečia šaltis, ligonis pasidaro irzlus, vėliau netenka sąmonės, gali prasidėti traukuliai.
Dažniau pasitaiko vėlyvųjų cukrinio diabeto komplikacijų, kurių priežastis yra kraujagyslių pažeidimas. Dėl didžiųjų kraujagyslių pakenkimo atsiranda koronarinė širdies liga (miokardo infarktas), smegenų arterijų stenozė (insultas), galūnių gangrena. Pažeidus smulkiąsias kraujagysles vystosi inkstų nepakankamumas, tinklainės pakenkimas (apakimas), neuropatija (jutimų sutrikimas galūnėse, neskausmingos opos pėdose dėl nepakankamai prižiūrimų kojų).

ŠVSB rekomendacijos sergantiems
Sergantiems cukriniu diabetu yra labai svarbu laikytis taisyklingos mitybos. Angliavandeniai, lyginant su kitomis maisto sudėtinėmis dalimis, riebalais ir baltymais, labiausiai paveikia gliukozės koncentraciją, todėl labai svarbu, kad maiste būtų tinkamas angliavandenių, baltymų ir riebalų santykis.
„Yra keletas sveikos mitybos taisyklių, kurių visai paprasta laikytis. Jos padeda sumažinti glikemiją, pagerina sveikatą bei bendrą savijautą, padeda išvengti cukrinio diabeto komplikacijų. Dienos maistas turi būti paskirstytas į 3 pagrindinius valgius ir 2–3 užkandėles. Dažnesnis negausus valgymas nuslopina alkio jausmą, o cukrus didėja mažiau nei gausiai pavalgius. Daržovių kiekis neribojamas (pomidorų, agurkų, morkų, žaliųjų kopūstų, salotų ir pan.). Daržovės turi daug vitaminų, celiuliozės, nedidina cukraus koncentracijos kraujyje, lėtina kito cukraus pasisavinimą. Labai svarbu išgerti pakankamą kiekį vandens. Būtina atsisakyti alkoholinių gėrimų – alkoholio maistinė vertė menka, tačiau energinė vertė didelė“, – aiškina A. Mikalauskienė.
Pasak ŠVSB specialistės, cholesterolio kiekį kraujyje reikia sureguliuoti dieta bei vaistais. Būtina mesti rūkyti. Taip pat būtina periodiškai atlikti akių dugno tyrimą diabetinei retinopatijai aptikti. Reikia stengtis nustatyti diabetinę neuropatiją, parinkti patogią avalynę, prižiūrėti pėdas.
Taip pat svarbi fizinė veikla. Fizinę veiklą tinkamai derinant su dieta ir medikamentais, galima pasiekti gerų rezultatų. Reguliari fizinė veikla turi daug teigiamų savybių ir padeda deginti kalorijas ir tokiu būdu mažinti kūno masę, didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui, mažinti kraujospūdį, didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą, gerinti gliukozės ir riebalų apykaitą, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, vengti streso. Fizinės veiklos metu yra naudojami gliukozės rezervai, todėl gliukozės koncentracija kraujyje gali mažėti. Tačiau priklausomai nuo fizinės veiklos pobūdžio gliukozės koncentracija kraujyje gali keistis skirtingai. Trumpos ir greitos fizinės veiklos metu, tokios kaip staigus bėgimas, raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau fizinei veiklai užsitęsus gliukozės panaudojimas išauga beveik 20 kartų ir jos koncentracija kraujyje pradeda mažėti.