• Daugiau nei 60 proc. asmenų laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą.
• Visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų.
• 6 kalėjimuose daugiau nei 50 proc. nuteistųjų tenka mažiau nei keturi kv. m gyvenamojo ploto.

Per pastaruosius ketverius metus nuteistųjų skaičius mažėja, tačiau asmenų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių ne pirmą kartą, yra beveik du trečdaliai. Laisvės atėmimo vietose trūksta darbuotojų, stringa resocializacijos tobulinimo procesai, vėluoja infrastruktūros modernizavimo projektai, o žalai už netinkamas kalinimo sąlygas atlyginti panaudota 857,8 tūkst. Eur iš valstybės biudžeto. Tokius rezultatus rodo Valstybės kontrolės atliktas Vyriausybės projekto „Naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos“ įgyvendinimo vertinimas.

„Vyriausybė inicijavo bausmių vykdymo sistemos pertvarką, siekdama mažinti pakartotinį nusikalstamumą, gerinti įkalinimo sąlygas ir resocializacijos kokybę. Tačiau ne visoms pažangos priemonėms skirtas finansavimas, o pertvarkos viziją ir kryptis numatančios gairės įgyvendinamos vykdant strateginius ir metinius veiklos planus, kurie neapima ilgo laikotarpio (iki 2030 m.) pertvarkos veiksmų. Toks planavimo ir įgyvendinimo būdas neleidžia užtikrinti pertvarkos nuoseklumo ir stebėti, ar pasiekta pakankama pertvarkos pažanga“, – sako valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Laisvės atėmimo bausmės tikslas – apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir mažinti pakartotinį nusikalstamumą, tačiau 2020–2023 m. laisvės atėmimo bausmę atliekančių ne pirmą kartą buvo daugiau nei 60 proc. 2020 m. tokių asmenų buvo 67 proc., o 2023 m. – 67,4 proc.

Auditorių teigimu, visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų (481 iš 2 342), resocializacijos skyriuose – 29 proc. (134 iš 469). Pakankamas darbuotojų skaičius svarbus tiek saugios aplinkos įkalinimo vietose užtikrinimui, tiek veiksmingam resocializacijos procesui.

Viena Vyriausybės programos iniciatyvų – atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų (pusiaukelės namų) tinklo, palengvinančio bausmę baigiančių nuteistųjų integraciją į visuomenę, plėtra. Numatytas 20 pusiaukelės namų poreikis iki 2030 m. Šiuo metu jau įsteigti aštuoni tokie namai, daugėja į juos perkeltų nuteistųjų. Tačiau pusiaukelės namų plėtra (tikslai, veiklos rodikliai) nenumatyta nei Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, nei Teisingumo sistemos plėtros programoje. Nenumatyta, kas finansuos ir kur bus steigiami likusieji 12 pusiaukelės namų.

Pasak auditorių, modernizuotų laisvės atėmimo vietų dalis didėja (2020 m. – 31 proc., 2023 m. – 52 proc.), tačiau dviejų kalėjimų, planuojamų pastatyti iki 2030 m., statyba nepradėta, moduliniai nameliai, turėję pagerinti gyvenimo sąlygas daugiau nei 280 nuteistųjų, nenupirkti. Europos Tarybos Kovos su kankinimu komitetas (CPT) fiksuoja, kad šešiuose kalėjimuose daugiau nei 50 proc. nuteistųjų tenka mažiau nei rekomenduojamas minimalus keturių kv. m gyvenamasis plotas.

Valstybės kontrolė Teisingumo ministerijai ir Lietuvos kalėjimų tarnybai pateikė pastebėjimus, kurie galėtų prisidėti užtikrinant, kad bausmių vykdymo sistemos pokyčiai būtų įgyvendinami nuosekliai ir laiku, siekiant mažinti pakartotinį nusikalstamumą.