Paukštiena – mėsa, kurios žmonės suvartoja daugiausiai pasaulyje. Natūralu, kad toks visai žmonijai svarbus produktas nusipelnė įvertinimo ir kalendoriuje. Tad amerikiečiai kovo 19 dieną paskelbė nacionaline paukštienos diena. Kartu su jais šią dieną švenčia ir šia proga įvairius vištienos bei kitokios paukštienos patiekalus ragauja ir kitų valstybių, įskaitant Lietuvą, gyventojai.

Tūkstantmečius siekianti istorija

Genetiniai tyrimai rodo, kad pirmuosius paukščius žmonės prisijaukino prieš maždaug 10 tūkstančių metų Pietryčių Azijoje. Ten ir šiandien galima sutikti bankivinių vištų – stebėtinai į šiuolaikines vištas panašių laukinių paukščių. Po poros tūkstantmečių prijaukintos vištos pasiekė dabartinės Kinijos teritoriją, o vėliau išplito po visą pasaulį.

Dar prieš šimtmetį vištiena tebuvo šalutinis produktas – paukščiai beveik išskirtinai buvo auginami dėl kiaušinių. Maistui buvo naudojami tik gaidžiukai arba vištos, kurios nugyveno savo produktyvų kiaušinių dėjimo amžių. Tik po Antrojo pasaulinio karo situacija pradėjo keistis – JAV atsirado pirmosios broilerių fermos, kurios vėliau išplito po visą pasaulį.

Lietuvoje suvartojimo rodikliai –  didesni už pasaulinį vidurkį

Iki mėsinių vištų auginimo pramonės atsiradimo žmonės suvalgydavo daugiausiai kiaulienos ir jautienos. Šiandien situacija pasikeitusi – JTO priklausanti Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) informuoja, kad būtent paukštienos žmonės suvartoja daugiausiai iš visų mėsos rūšių. Vištiena – neabejotinai dominuojanti paukštienos rūšis.

Bahamose šis rodiklis siekia net 70 kg žmogui per metus. Jungtinėse valstijose suvartojama beveik 58 kg vištienos žmogui, tačiau dėl didelės populiacijos tai yra daugiausiai paukštienos suvartojanti valstybė pasaulyje.

Lietuvoje vištienos suvartojimo rodikliai yra gerokai didesni už pasaulinį vidurkį, bet nuo lyderių dar atsiliekame. Naujausiais FAO duomenimis, iš viso per metus vienas lietuvis 2021 m. vidutiniškai suvalgė beveik 25 kg vištienos. Pasaulinis vištienos suvartojimo vienam žmogui vidurkis – 17 kg žmogui per metus.

Populiariausi vištienos produktai Lietuvoje

Didžiausias vištienos gamintojas Lietuvoje – Vilniaus paukštynas. Jis per metus pagamina net 90 tūkst. tonų mėsos per metus. Paukštyno asortimentas siekia beveik 300 skirtingų produktų: nuo šviežios vištienos iki jau vartoti paruoštų gaminių. Pastaruoju metu smarkiai populiarėja ir gaminti paruošta, marinuota vištiena.

„Siūlome jau gaminti paruoštos vištienos pusgaminius ir kasdieniam, ir labiau proginiam vartojimui. Pirmieji būna labiau tradicinio, daugeliui iš vaikystės prisimenamo skonio – su kmynais, česnakais. Antrieji, Vilniaus paukštyno „Premium“ linijos gaminiai, leidžia pasimėgauti naujais, neįprastais skoniais, atrasti netradicinius mėsos ir rūgštumo, saldumo, aštrumo derinius“, – sako Raimondas Čironis, Vilniaus paukštyno naujų produktų kūrimo technologas.

Šiandien vieni populiariausių Vilniaus paukštyno gaminių yra vištienos petukai aštriame mėlynių marinate bei šlaunelių mėsa su goji uogomis. Lietuviai pamėgo ir kepti paruoštus graikiško skonio šlaunelių mėsos bei sakartveliškus maltos vištienos iešmelius.

Šiuos skonius, anot jo, Vilniaus paukštyno specialistai kruopščiai atsirenka po ilgo ragavimų ir pokalbių su įvairiuose padaliniuose dirbančiais kolegomis Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje ciklo.

„Įdomu tai, kad lietuviškam skoniui idealiai tinkamas receptas latviams gali pasirodyti per sūrus, o estams – ne tik per sūrus, bet ir per mažai saldus. Net ir tokiose artimose valstybėse juntami aiškūs nacionaliniai skonių skirtumai“, – sako maisto technologas.

Populiari ir namuose, ir restoranuose

Karolis Jurkonis, Vilniaus senamiestyje esančio restorano „Ryžių jūra“ šefas ir direktorius, nedvejodamas sako, kad vištiena yra viena iš pagrindinių mitybos grandžių tiek mūsų, tiek rytietiškoje virtuvėje. Pagal rytietiškus receptus paruošta vištiena K. Jurkonis dažnai vaišina ir savo svečius, mat įžvelgia daug jos privalumų.

„Vištiena ir restoranui, ir svečiams patraukli tuo, kad ji pasižymi gera kaina ir stabiliai aukšta kokybe. Ji puikiai tinkama gaminant tiek dienos pietų, tiek pagrindinius patiekalus“, – sako šefas.

Virtuvės ekspertas teigia, kad mūsų šalies gyventojai mėgsta gryną mėsą, be kaulų – krūtinėlę, iškaulintas šlauneles. Azijiečiai yra atviresni išradingesniam kitų vištienos dalių naudojimui. Todėl lietuviškam skoniui pritaikyta virtuvė šiek tiek skiriasi nuo autentiškos, kurią rastumėte nuvykę į jos kilmės šalis.

„Štai kad ir vištų pėdutės: Azijoje jos yra tikras delikatesas, brangesnis už krūtinėlės mėsą. Pas mus tai – subproduktas. Arba vištų uodegėlės – išskirtinio skonio vištienos dalis, kurios Lietuvoje gausite paragauti nebent įsigydami vištieną ketvirčiais. O Japonijoje tai be galo populiarus gatvės maisto, yakitori iešmelių, variantas. Apskritai tų vištienos iešmelių įvairovė milžiniška – nuo odelių iki širdelių“, – pasakoja Azijos virtuvės ekspertas.

Šefas išskyrė du paukštienos dienai švęsti tinkamus vištienos paruošimo būdus, kurių vieną jis labiausiai vertina darbe, o kitą mėgsta namie.

„Restorane itin populiari gochuyang vištiena – kumpelių mėsa, marinuota su imbieru, soja, česnaku. Tokia mėsa apkepama gruzdintuvėje ir glazūruojama fermentuotų pipirų pasta gochuyang, kuri ir suteikia patiekalui pavadinimą. Tradiciškai ji patiekiama ant banano lapo, su imbiero ir slyvų padažu bei marinuotu melionu.

Namie labiau mėgstu kepti visą viščiuką, kuris bent per naktį, o geriausiai – visą parą mirkytas sūryme – vandenyje, kurio litre ištirpinta 50 g druskos ir 50 g cukraus. Tada mėsa būna sultinga ir skani bei labai tolygiai kepa. Ją mėgstu gardinti kalendros, pankolio, garstyčių sėklomis, pipiru, cinamono lazdele ir čili pipiro dribsniais“, – patirtimi dalijasi kulinarijos žinovas.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation