Padangų keitimo laikotarpis priverčia sukrusti ne tik automobilių savininkus ir autoservisų darbuotojus, tačiau ir aplinkosaugininkus. Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje susidaro apie 30 tūkst. panaudotų padangų, kurios, tinkamai nesutvarkytos, atgula pamiškėse ar pakelėse nelegaliai dygstančiuose sąvartynuose.

„Natūraliomis sąlygomis beveik neyrančių panaudotų padangų šalinimas gamtoje yra įsisenėjusi ir opi problema mūsų visuomenėje. Nors įstatymiškai šios atliekos turėtų būti pristatomos į numatytus surinkimo taškus, daugelis vis dar renkasi savavališkus ir neleistinus jų atsikratymo būdus, – teigia Vaineikių girininkijos girininko pavaduotojas Donatas Navakas. – Visgi šis reiškinys turi mažėjančią tendenciją ir teikia vilčių, kad ateityje pavyks ne tik apsivalyti nuo nepageidaujamų „svetimkūnių“, bet ir gauti papildomos naudos.“

Uždelsto veikimo bomba
Nors padangos nėra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tačiau iki 140 metų trunkantis jų irimo procesas gamtoje gali sukelti neatitaisomą žalą. Kadangi padangos – gumos gaminiai, jos lengvai deformuojasi veikiamos saulės spindulių ir netgi be papildomų veiksnių gali kelti pavojų.
„Ypač didelė grėsmė kyla dėl savaiminių arba tyčinių padangų sankaupų gaisrų, kuriuos likviduoti ir užkirsti kelią pavojingų teršalų išsiskyrimui degimo metu – beveik neįmanoma, o oro taršos apimtys gali išplisti iki kelių dešimčių kilometrų“, – pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.
Įmonės vadovės teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai gyventojai sąmoningai ignoruoja draudimą mesti gumines padangas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, taip apsunkindami tolimesnį atliekų tvarkymo procesą. Dar blogiau, jei šios atliekos sandėliuojamos atokesnėse vietose, kurios ilgainiui virsta grėsmingais kapinynais.
„Nors didelių neaptinkame, visada pasitaiko pavienių padangų, kurias nedelsiant surenkame ir išvežame iš miško teritorijos. Kiek teko domėtis, arčiau didžiųjų miestų esančiose teritorijose vis dar aptinkami gana dideli šių atliekų kiekiai. Tai įrodo, kad gyventojai neišnaudoja jiems sudarytų sąlygų ir taip nusimeta atsakomybės naštą, – komentuoja D. Navakas.

Parengė Jorūnė DAUNORIENĖ