Tėvai leisdami vaikus į mokyklas ar darželius, be abejo, tikisi, kad mažieji bus ugdomi saugioje aplinkoje. Vis tik garantijų, kad vaikui minėtose ugdymo įstaigose nieko bloga nenutiks nėra. Atvejų, kai mažamečiai susižaloja mokyklos ar darželio teritorijoje, būta ne vienas ir ne du. Situacijų gali kilti įvairių, o tai reiškia, kad ant mokyklos administracijos pečių krenta didžiulė atsakomybė. Nelaimės atveju tėvai gali pagrįstai reikalauti patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Vienos Europos bendrovės Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad ugdymo įstaigoms kaip ir visiems fiziniams bei juridiniams asmenims taikoma civilinė atsakomybė, todėl neužtikrinus moksleivių ar darželinukų saugumo joms gresia tėvų ieškiniai ir teismo procesai dėl žalos atlyginimo. Draudikų atstovė pripažįsta, kad, kai kalbama apie būrį vaikų vienoje vietoje, rizika jiems patirti traumą ar susižaloti yra didesnė, o net ir didelis dėmesys vaikų saugumui ne visuomet leidžia juos apsaugoti. Nepaisant to, savo civilinę atsakomybę Lietuvoje draudžia nedaugelis mokyklų, nors užsienyje tokia praktika yra gana populiari.
„Suaugusieji paprastai iš akių paleisti bijo net ir vieną ar du vaikus, o mokyklose bei darželiuose kalbame apie keliolika vienam prižiūrinčiajam tenkančių mažamečių. Natūralu, kad vaikai yra aktyvūs, nenustygstantys vietoje, o juk nelaimei įvykti daug nereikia – bet kurioje patalpoje pilna aštrių kampų, kietų paviršių, pasitaiko slidžios dangos ar laiptų. Taigi potencialiai kiekvienai, net ir labiausiai vaikų saugumu besirūpinančiai ugdymo įstaigai, gresia nemalonūs incidentai ir daugiatūkstantiniai tėvų ieškiniai“, – sako A. Puodžiūnienė.
Draudikų atstovė pateikia neseną pavyzdį, kai vienoje Lietuvos mokykloje pertraukos metu susimušė du moksleiviai, o vienam jų buvo išmušti dantys. Vaiko tėvai tuokart kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad atsakomybę dėl patirtos žalos per pusę turi pasidalinti moksleivį sužalojusio vaiko tėvai ir mokykla, kadangi viskas vyko jos teritorijoje pertraukos metu, o ši taip pat priskiriama pamokų laikui.
„Pavojų vaikams mokyklose pilna. Prisiminkime, kad ir gaisro atvejį vienoje sostinės mokyklų pernai. Laimei, tuomet vaikai buvo saugiai evakuoti iš dūmų prisipildžiusių patalpų. Kilus gaisrui mokykloje buvo apie 800 mokinių, už kurių saugumą atsako mokykla. Esant tokiai ekstremaliai situacijai vienintelė klaida vykdant mokinių evakuaciją gali sukelti didelių nemalonumų“, – pasakoja A. Puodžiūnienė.
Dar viena rizika, pasak draudimo ekspertės, mokyklose ir darželiuose yra susijusi su šiose įstaigose teikiamomis maitinimo paslaugomis. Į viešumą reguliariai patenka informacija apie vienoje ar kitoje vaikų ugdymo įstaigoje maistu apsinuodijusius mažamečius, salmoneliozės ar kitų ligų protrūkius. Tokiais atvejais mokyklos administracija susiduria su nemaloniomis situacijomis, kai reikalaujama padengti gydymo išlaidas ar net ir patirtą neturtinę žalą. Mokyklos administracija galėtų išvengti tokių nemalonių situacijų, jeigu turėtų civilinės atsakomybės draudimą. Visa įvykio sureguliavimo procedūra tokiu atveju būtų perduodama draudikui.
„Mokinių saugumą mokyklos privalo užtikrinti ne tik pamokų metu savo pačių teritorijoje, bet ir veždamos vaikus į ekskursijas. Akivaizdu, kad žalos tikimybė ekskursijų metu dar labiau išauga, tačiau net ir tokiu atveju mokyklos ne visada pasirūpina civilinės atsakomybės draudimu“, – sako A. Puodžiūnienė.
Draudimo atstovė pabrėžia, kad minėti pavyzdžiai, kai tėvai gali bandyti išsiieškoti iš mokyklų patirtą žalą yra pakankamai akivaizdūs, tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai bandoma įrodyti net ir moksleivio mokykloje patiriamą psichologinę žalą, vaikui dėl mokyklos kaltės sukeliamą stresą. Mokyklai tokiais atvejais gali nelikti nieko kito kaip tik bandyti gintis teismuose, tačiau tai atima nemažai laiko ir lėšų.
„Mokyklos ar darželio civilinės atsakomybės draudimas šiuo atveju patogus ir dėl to, kad bet kokias tėvų pretenzijas ugdymo įstaigų administracija gali paprasčiausiai perduoti draudikams, kurie jau aiškinasi situaciją. Toks draudimas metams gali kainuoti apie 130 eurų, tačiau pagrindinė problema, yra ne kaina, o tai, kad mokyklos ir darželiai apie tokį draudimą daugeliu atvejų paprasčiausiai nežino“, – sako A. Puodžiūnienė.
