Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja
Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais iššūkiais tikisi susidurti 2024 metais? Kokie 2024 metais yra prognozuojami Lietuvos mastu? Reikėtų sunerimti ar galime šiek tiek atsipūsti? 2024 metų Lietuvos paveikslą apžvelkime iš namų ūkių, darbdavių ir valdžios pozicijų.
Namų ūkiai tikisi didėjančių pajamų ir būtinųjų išlaidų
Remiantis Lietuvos banko 2023 metų namų ūkių apklausos rezultatais, matoma, kad didžioji dalis namų ūkių tikisi, kad 2024 metais pajamos (62 proc.) ir būtinosios išlaidos (50 proc.) didės. Lyginant su ankstesnių metų apklausos rezultatais galima teigti, kad namų ūkių lūkesčiai dėl 2024 metų yra optimistiškesni nei buvo dėl 2023 m. Tuo metu dažniausiai buvo tikimąsi, kad namų ūkių pajamos nepasikeis (97 proc.).
Kita vertus, namų ūkiai dažniausiai tikisi, kad 2024 metais bendrasis kainų lygis padidės (61 proc.). O labiausiai nerimauja dėl pajamų sumažėjimo, kylančių maisto produktų, kuro ir paslaugų kainų bei galimybės prarasti darbą. Taigi, namų ūkiai dažniausiai tikisi, kad pajamos 2024 metais augs, bet didžiąją jų dalį „suvalgys“ didėjančios būtinųjų išlaidų kainos, įskaitant maistą, kurą ir įvairias paslaugas.
Darbdaviai nerimauja dėl didėjančios minimalios mėnesinės algos, energijos sąnaudų, žaliavų brangimo ir darbuotojų trūkumo
Remiantis Užimtumo tarnybos 2023 metų darbdavių apklausos duomenimis, pastebima, kad didžioji dalis darbdavių tikisi, kad 2024 metais darbuotojų skaičius (72,2 proc.), lėšos darbuotojų mokymui (68,2 proc.), gamybos ir / arba paslaugų apimtys (65,6 proc.), investicijos į technologijas ir įrenginius (63,0 proc.) nesikeis, lyginant su 2023 metais. Vis dėlto, dalis darbdavių (50,3 proc.) tikisi, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje / įstaigoje didės, o kita dalis darbdavių mano, kad šis dydis nekis (48,5 proc.).
Analogiško pobūdžio darbdavių lūkesčių tendencijos buvo užfiksuotos ir prognozuojant 2023 metus. Vis dėlto, 2024 metais darbdaviai didėjančią minimalią mėnesinę algą (37,9 proc.), energijos sąnaudas (37,9 proc.), žaliavų brangimą (36,8 proc.) ir darbuotojų trūkumą (35,7 proc.) įvardino kaip didžiausius iššūkius 2024 metais. Vadinasi, darbdaviai 2024 metais tikisi stabilumo, bet ypatingą nerimą kelia galimai didėsiantis vidutinis darbo užmokestis įmonėje / įstaigoje.
Lietuvoje darbo užmokestis turėtų augti nuosaikesniu tempu, o kainų augimas turėtų prislopti
LR Finansų ministerija prognozuoja (2023 m. gruodžio mėn.), kad 2024 metais vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis turėtų paaugti 7,6 proc., lyginant su 2023 m. Tiksliau sakant, 2024 metais vidutinis mėnesio bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio dydis turėtų būti lygus 2165,4 eurams. Spartesnis šio rodiklio augimas buvo fiksuotas 2023 metais (12,6 proc.), o realaus darbo užmokesčio (darbo užmokestis atskaičius mokesčius ir įvertinus infliacijos dydį) augimas siekė 2,1 proc.
Kitaip sakant, gaunamas mėnesio darbo užmokestis praėjusiais metais išties paaugo net įvertinus kainų augimo procesą. Vis dėlto, nuosaikesnis darbo užmokesčio augimo tempas 2024 metais yra prognozuojamas, atsižvelgiant į egzistuojantį ekonominį neapibrėžtumą, didžiąja dalimi sukelto geopolitinių aplinkybių bei sugriežtintos monetarinės politikos.
Vis dėlto, Lietuvos bankas prognozuoja (2023 m. gruodžio mėn.) sąlyginai aukštesnį darbo užmokesčio augimo tempą 2024 metais nei LR Finansų ministerija – 9,4 proc. Nepriklausomai nuo to, kurios institucijos darbo užmokesčio prognozė pasitvirtins, tikimąsi, kad kainų augimas 2024 metais prislops ir grįš į 2,8–2,5 proc. vidutinį metinį augimo tempą, o darbo užmokestis augs nuosaikesniu vienaženkliu tempu.
Apibendrinant galima prognozuoti, kad namų ūkiams pajamos ir išlaidos turėtų didėti 2024 metais, tačiau ne tokiu sparčiu tempu kaip 2023 metais. Darbdaviai vis dar gali susidurti su iššūkiais darbo rinkoje, įskaitant ir darbuotojų trūkumą. Vis dėlto, 2024 metai, pagal pagrindinius ekonominius rodiklius ir jų prognozes, manytina, kad bus geresni nei 2023 metai, jeigu neįvyks netikėtų ir nenumatytų pokyčių geopolitinėje ar ekonominėje arenoje.
Pranešimą paskelbė: Agnė Smolienė, Vytauto Didžiojo universitetas
