Telefoninių sukčių pinklėms pasiduoda ir įmonių atstovai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Telefoniniai sukčiai vis dar egzistuoja. Vieno banko duomenimis, nuo jų, per šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Suma išsaugo, nes sukčiai žino, kad įmonių sąskaitose būna daugiau lėšų, negu vieno fizinio asmens sąskaitoje. Todėl tiesiogiai taikosi į įmonių sąskaitas valdantį asmenį.

Sukčiavimo būdai kinta, modelis – ne
„Faktas, kad nukentėjo 24 asmenys, tikriausiai rodo, kad dar yra žmonių, kurie arba nėra girdėję apie tokį sukčiavimo būdą, arba sulaukę sukčiaus skambučio pasimeta ir yra išmušami iš vėžių. Tokiu atveju viskas baigiasi blogiausiu scenarijumi“, – priežastis, kodėl į nusikaltėlių pinkles pakliūna ir įmonių vadovai „Šiaulių naujienoms“ atskleidžia vieno banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Kai išgirstame pasakojimus apie atvejus, kai iš asmenų apgaule išviliojami pinigai, nejučia kartais susimąstome, ką patys darytumėme atsidūrę tokioje situacijoje. Mintyse susikuriame veiksmų planą ir visiems sakome, kad patys tikrai nesileisime apgaunami.
Deja, sukčiai apie savo planuojamas atakas iš anksto nepraneša ir gali mus užklupti pačiu netinkamiausiu laiku. Tuomet visi planai išgaruoja iš galvos, o patyrus psichologinę prievartą nebesupranti, kodėl ir kada spėjai atiduoti visus savo pinigus.
„Jau 4 – 5 metai naudojamas tas pats scenarijus, kai sukčiai apsimetę teisėsaugos atstovais ar banko saugumo darbuotojais naudoja psichologinę prievartą. Gąsdina, kad su jų banko sąskaita kažkas ne taip, kad vyksta pinigų plovimas ir pan. Po to prašo atskleisti slaptažodžius, reikalingus prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti finansines operacijas“, – apie nusikaltėlių vykdomą apgaulės procesą kalba A. Šapola.
Nenuostabu, kad kai kurie asmenys, išgirdę tokią informaciją, sunerimsta ir užmiršta blaiviai mąstyti. Todėl toliau tęsia pokalbį ir atskleidžia visus savo prisijungimo duomenis. Tuomet nusikaltėliai turėdami tuos duomenis prisijungia prie elektroninės bankininkystės ir atlieka pavedimus iš aukos sąskaitos.

Nebereikia fiziškai kontaktuoti
Pirmieji bandymai apgauti bankų klientus prasidėjo 2010 metais. Iki tol sukčiai dažniausiai skambindavo savo aukoms ir sakydavo: „Mama, padariau avariją, pas tave atvažiuos žmogus, duok jam pinigų, kitaip, man bus blogai.“
Vėliau sukčiai pradėjo taikyti kitokį būdą, bet sukčiavimo modelis išliko toks pat. Jie toliau skambina, naudoja psichologinę prievartą ir iš to gauna finansinę naudą.
„Skirtumas tik tas, kad dabar niekam vidury nakties nebereikia niekur važiuoti ir imti grynus pinigus. Užtenka paprašyti prisijungimo duomenų ir tu gali lengvai pinigus iš vienos sąskaitos pervesti į kitą“, – esminį skirtumą atskleidžia banko Prevencijos departamento direktorius.
Tokia galimybė nusikaltėliams gerokai palengvino gyvenimą. Anksčiau viskas vykdavo gerokai sudėtingiau, be to, būti sučiuptam rizika išlikdavo didesnė. Pavyzdžiui, tuomet sukčiai veikdavo kaip komanda, kai vienas kalbėdavo telefonu, kitas važiuodavo pasiimti pinigų.
Būtent per tą laiką, kol „kurjeris“ važiuodavo atsiimti laimikio, potenciali auka galėdavo ateiti į protą ir apie bandymą apgaule išvilioti pinigus, pranešti policijai. Tada policijos pareigūnai sulaikydavo kurjerį ir jis galbūt nuvesdavo pas žmogų, skambinusį telefonu.
Tuo tarpu šiandien apgaulės vyksta per atstumą. Fizinio kontakto tarp aukos, sukčiaus ir jo bendrininko nebelieka. Todėl nusikaltėliai tapo drąsesni ir pradėjo taikytis į įmonių finansines sąskaitas.
„Manau, perėjimas prie įmonių yra pakankamai nuoseklus ir logiškas žingsnis. Sukčiai žino, kad įmonių sąskaitose yra gerokai daugiau pinigų negu pas fizinį asmenį. Todėl išsiaiškina, kas yra atsakingas už įmonės finansus, ir jam skambina“, – sako A. Šapola.

Gudrauja tiek telefonu, tiek internetu
Pastebimos ir naujos sukčiavimo internetu tendencijos. Pasitaiko atvejų, kai sukčiai apsimeta pardavėjais ir internete už patrauklią kainą siūlo įvairių prekių: telefonų, vaikiškų vežimėlių, automobilių, retų monetų ir pan. Susidomėjusių preke pirkėjų prašoma sumokėti avansą, kurį sumokėjus su pardavėju susisiekti nebepavyksta.
Pašnekovo paklausus, kokiu būdu, naudojantis telefonu ar internetu, bankų klientai dažniausiai apgaunami, specialistas neatsakė. Esą tikslių skaičių pasakyti neįmanoma, nes kai kurios nuostolių patyrusios įmonės kreipiasi ne į banką, bet į policiją. Be to, būtent policija atlieka tyrimą, suranda kaltuosius ir padeda susigrąžinti pinigus.
Todėl jeigu pastebėjote, kad jūsų banko sąskaitoje kažkas yra ne taip arba kad ten akivaizdžiai trūksta pinigų, nedelsiant kreipkitės į savo finansų įstaigą.
O norėdami apsisaugoti nuo sukčių pinklių atsiminkite, kad nei banko, nei teisėsaugos atstovai niekada neprašys telefonu atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, mokėjimo kortelių slaptažodžių ar saugumo sumetimais atlikti mokėjimų į jų nurodytas sąskaitas. Jūsų prisijungimo duomenys taip pat nėra reikalingi, kad būtų apribotas naudojimasis elektronine bankininkyste.