Atrodė, kad Šiaulių miesto taryba suvedinėja politinės krizės galus, tačiau politikai sako, kad ji vis tęsiasi. Gegužės 25-ąją bus ir vėl bandoma sudaryti komisiją dėl keturių Tarybos narių Justino Sartausko, Denio Michalenko, Aurimo Lanko ir Alfredo Lankausko įgaliojimų netekimo prieš laiką procedūros pradėjimo. Kitas klausimas – administracijos direktoriaus pavaduotojų atleidimai, kurie gali perrikiuoti politines jėgas ir suformuoti Taryboje opoziciją. Nors meras Artūras Visockas atsipalaidavo ir ėmėsi kelionių po tolimas užsienio šalis, jam suvaldyti situacijos iki galo dar nepavyko.

Reikalaujama sudaryti komisiją dėl interpeliacijos pagrindimo
Priminsime istoriją. Vasario mėnesį tuometinė Tarybos dauguma pasipiktino mero teisme pasirašyta taikos sutartimi dėl vicemero Domo Griškevičiaus atleidimo, o vienas jos lyderių J. Sartauskas viešai pareiškė, jog Tarybos nariai galimai rengs merui A. Visockui apkaltą dėl įgaliojimų viršijimo. Ilgai laukti nereikėjo ir mero kompanija tėškė atgal: 11 politikų kreipėsi į miesto Tarybą, kad ši pradėtų Tarybos narių J. Sartausko, A. Lankausko,  D. Michalenko ir A. Lanko įgaliojimų panaikinimo procedūrą. Priežastis – Tarybos daugumos atstovai pažeidė priesaiką, nes sužlugdė du Tarybos posėdžius: kartą išėjo iš posėdžio „išsinešdami“ kvorumą, kitą kartą tiesiog ištraukė balsavimo korteles ir nebalsavo, taip pat panaikindami kvorumą.

Kadangi daugiau nei pusę Tarybos narių interpeliuoti nėra galimybės, kitoje pusėje buvę politikai nusprendė visą atsakomybę suversti keturių frakcijų seniūnams ir išmesti juos iš Tarybos. Meras tuomet aiškino, kad Savivaldybę pasiekė surinkti dešimtys gyventojų parašų su panašiais reikalavimais.

Kaip ir reikalauja įstatymai, Tarybai buvo pateiktas sprendimas sudaryti komisiją dėl teikime nurodytų faktų ištyrimo. Politikų dauguma tokiam sprendimui nepritarė, komisija sudaryta nebuvo ir viskas tarsi nurimo.

Gegužės 25 d. Taryba vėl grįžta prie šio klausimo. Neva to reikalauja Vyriausybės atstovė Šiaulių apskrityje Asta Jasiūnienė.

Vyriausybės atstovė patvirtino, kad iš privataus asmens gavo skundą, kad į teikimą nebuvo sureaguota. Ji pareikalavo Tarybos procedūras pradėti.

„Teikimą pasirašė trečdalis Tarybos narių ir jis liko be atsako. Nebuvo atlikta įstatymu reikalaujama procedūra. Gavusi teikimą Taryba per vieną mėnesį turėjo sudaryti komisiją iš visų Tarybos frakcijų atstovų ir išnagrinėti, ar yra pagrindas pradėti interpeliacijos procedūrą. Ne toje vietoje Tarybos nariai nusprendė nebalsuoti. Jie savo poziciją gali išreikšti, pritardami arba ne komisijos išvadoms“, – sakė A. Jasiūnienė.

Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad jos įstaiga politinių aspektų nenagrinėja ir nesikiša į politiką, bet reikalauja, jog nors ir gerokai pavėluotai procedūros būtų atliktos.

Įsitikinę, kad priesaikos nepažeidė
Tai stebina vieną iš keturių skundžiamų politikų frakcijos „Už Šiaulius“ seniūną D. Michalenko. Jis primena, kad Tarybos nariai yra laisvi balsuoti pagal savo sąžinę ir niekas negali jų priversti balsuoti, kad ir dėl procedūrinių dalykų. Jis neatmeta, kad ir šįkart komisija gali likti nesudaryta.

„Esu 100 proc. įsitikinęs, kad vykdžiau Tarybos nario priesaiką, išrinkto politiko valia gali būti išreikšta ir dalyvavimu, ir nedalyvavimu balsavime. Demokratinėse valstybėse tai yra įprasta norma, taip pat ir Lietuvoje“, – aiškina D. Michalenko.

Jam pritaria ir socialdemokratas dabar jau vicemeras J. Sartauskas. Jo manymu, tokios komisijos lauktų didelis iššūkis, ji turėtų nustatyti visai Lietuvai, kokios yra Tarybos narių teisės ir pareigos, nes dabar dėl balsavimo būdų teisinės praktikos nėra.

„Esame politiniuose debatuose, kaip šį klausimą išspręsti. Tai buvo spontaniškas iššūkis ieškoti prieš mus kažko, kai mes irgi ieškojome. Dabar įstrigome procedūriniuose dalykuose“, – sako vicemeras.

Pavaduotojų pasitraukimas politinius nesutarimus pagilins
J. Sartauskas mano, kad politinė kova Taryboje nebevyksta, visi politikai sakosi norį dirbti miestui. D. Michalenko su tuo nesutinka. Jis įsitikinęs, kad situacija tik gilėja. Frakcijos seniūnas mano, kad administracijos direktoriaus pavaduotojų Martyno Šiurkaus ir Giedrės Mendozos-Herreros pasitraukimas iš pareigų suformuos Taryboje opoziciją ir politiniai nesutarimai tęsis.

M. Šiurkų ketinama atleisti praradus politinį pasitikėjimą, tačiau vakar jau antrą mėnesį sergantis pavaduotojas pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų pačiam prašant. Tokį pat prašymą prieš kelias dienas parašė ir G. Mendoza-Herrera.

„Dabartinė situacija, kai žmonės nebenori dirbti su A. Visocku, daug ką pasako. Dvejus metus žmonės kentėjo, signalas merui buvo duotas, kad reikia keistis, ieškoti bendrų sprendimų, o ne kaltinti, vaginti kitus. Kuo toliau – tuo blogiau. Atsiras opozicija, bus matyt, kaip elgsis ir kiti. Pavyzdžiui, kokią padėtį užims socialdemokratai. Įtampą kelia ir pats A. Visockas kviesdamas į administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas kandidatą iš partijos, kurio frakcija net nesiūlo, net nediskutavo apie jį. Pats sukelia tokią situaciją“, – aiškina D. Michalenko.

Tiek G. Mendoza-Herrera, tiek M. Šiurkus savo norą trauktis iš politinės valdžios motyvuoja tuo, kad nėra programos, pagal kurią turėtų dirbti.

„Išeinu, nes neturime jokios sutartos vieningos politinės darbotvarkės. Turi būti prioritetai, kur mes skiriame savo laiką, finansus, žmones... Kokias problemas turime išspręsti per šiuos likusius dvejus metus. Biudžeto tvirtinimas parodė, kad turėti strateginį planą 9 metams su 190 priemonių – tai reiškia neturėti jokių prioritetų. Neaišku, ar mes investuojame biudžeto lėšas ten, kur jų reikia. Nebuvimas aiškios politinės lyderystės, o tik kaltų ieškojimas – taip dirbti neįmanoma. Mūsų ir su administracijos direktoriumi skiriasi požiūriai, o trintis tarp vadovų administracijai nėra gerai, todėl man geriau pasitraukti ir oponuoti merui būnant opozicijoje“, – komentavo liberalė G. Mendoza-Herrera.

Gal pavaduotojų nebereikia?
Meras A. Visockas yra viešai kalbėjęs, kad dabar bus itin sureikšmintas administracijos departamentų direktorių vaidmuo, o direktoriaus pavaduotojai „bus tik spalva“. Tai gal jų ir nereikia?

G. Mendoza-Herrera nesutinka, kad užtenka turėti tik po vieną direktoriaus ir mero pavaduotoją, kurie galėtų pavaduoti vadovus. Jos manymu, tai reiškia, kad nėra politinės komandos, kuri įgyvendina tam tikrą darbotvarkę, bet jei net jos nėra, nereikia ir pavaduotojų.

„Tiek pavaduotojai, tiek patarėjai, tiek vicemerai, direktorius – vieno rango komanda, kurie  pasiskirsto darbus ir įgyvendina priemones. Departamentų direktoriai negali būti atsakingi už politinių tikslų pasiekimą, reformas ir kt. Viešąjį valdymą pakelti į kitą lygmenį gali tik politikai, nes jie turi pasitikėjimo kreditą iš gyventojų. Reikalingi ne tik pavaduotojai, bet ir rimti patarėjai. Negali būti sekretoriatas tik iš penkių teisininkų. Pažiūrėkite į kitų miestų sekretoriatus, kur dirba aukščiausio lygio įvairių sričių specialistai“, – dėsto savo nuomonę direktoriaus pavaduotoja.

Ji pripažįsta, kad vienas iš suklupimo akmenų buvo ir nekokybiška administracijos reforma. Ją entuziastingai vykdę administracijos vadovai patys lieka be darbo: direktorius E. Bivainis buvo atleistas, priversti išeiti ir pavaduotojai.

„Darydami reformą, niekada nesikalbėjome, nesitarėme, nežinojome, kas ką galvoja. Reforma kokybiškai nebuvo užbaigta, nes buvo pradėta priešintis. Tai, kai ji įvyko, daug pridėtinės vertės negavome“, – sakė liberalė.

Mero pavaduotojas J. Sartauskas tikisi, jog dėl pavaduotojų situacijos dar diskusijų bus. Jis pats būtų už tai, kad liktų vienas direktoriaus pavaduotojas.

„Tikiuosi, kad išmoksime komandinio darbo. Kol kas vyksta daugiau individualus darbas. Reikia problemas žinoti ir pasiskirstyti darbus, juolab kai direktorius lieka be pavaduotojų. Komandinis darbas turės būti gerinamas“, – savo pirmųjų darbo savaičių įspūdžiais dalijasi J. Sartauskas.

2017 05 10 21

2017 05 10 16

2017 05 10 22

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų