Dėl ekonominės globalizacijos šeimos vis dažniau patiria stresą. Šios įtampos veikia užimtumo, vaikų gimstamumo rodiklius bei šeiminių santykių kokybę. Jei suderinti darbą ir vaikų priežiūrą sunku, moterys neretai priverstos rinktis arba vieną, arba kitą. Vadinasi, reikia ieškoti naujų būdų darbo ir šeimos santykiui reguliuoti.

Problemų – nors vežimu vežk
Tai, kad darbo ir šeimos santykių sistema Lietuvoje šlubuoja, įžvelgia ir Europos Parlamentas. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad Lietuvai reikėtų užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo ar su šeima susijusių atostogų. Taip pat užtikrinti, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterys gautų išmoką ir turėtų socialines garantijas, o vėliau galėtų grįžti į tas pačias arba lygiavertes pareigas.

Raginama remti moterų įdarbinimą kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kur moterų yra neproporcingai mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar aukštesniosios vadovybės pareigose visuose sektoriuose.

Siūloma apsvarstyti galimybę atitinkamai pailginti minimalią motinystės ir tėvystės atostogų trukmę, mokant adekvačią pajamų kompensaciją ir suteikiant socialinę apsaugą, taip pat padidinti vaikų, kurių atžvilgiu galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje informuoja, kad šios problemos sprendžiamos. Pranešime spaudai rašoma, kad naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus.

„Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų. Tokią galimybę, iki šiol taikytą tik pavienėse bendrovėse ar įstaigose, suteiks naujasis reguliavimas, be kitų režimų, įteisinantis ir lankstų darbo grafiką“, – paaiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura.

Taikys naujus reikalavimus
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jauni tėvai, dirbantys pagal lankstų darbo grafiką, gali pakaitomis atvykti į darbą anksčiau arba vėliau nesijaudindami, kad gali kelias ar keliolika minučių pavėluoti rūpindamiesi savo mažaisiais.

Pasak K. Zauros, iki šiol taikytas reguliavimas, reikalaujantis, kad darbo diena truktų 8 valandas, buvo labai nelankstus ir keliantis daug nepatogumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Naujajame Darbo kodekse įteisinami šie penki režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė, negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.

„Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju, ar darbuotojų atstovais, galės nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas“, – teigia K. Zaura.

Jis taip pat primena, kad maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negali viršyti 60 val. per savaitę. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, ribojimas yra nustatytas vienai dienai ir jis negali viršyti 12 valandų.

Siūlo atsisakyti stereotipinio mąstymo
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė yra kitokios nuomonės. Ji sako, kad nauji darbo režimai vargu ar ką nors pakeis iš esmės, nes visada atsiranda tokių, kurie Darbo kodeksą interpretuoja taip, kaip nori.

Pavyzdžiui, pagal dabartinę teisinę sistemą, mama, auginanti du mažamečius vaikus, gali pasiimti „mamadienį“. Tačiau šia galimybe mamos pasinaudoja retai, nes bijo už tokį prašymą būti atleistos iš darbo. O dirbančios gamybos įmonėse nedrįsta apie tai net pagalvoti, nes tai reikštų nepasitenkinimą ne tik iš darbdavio, bet ir darbuotojų pusės, juk niekas nenori už tą patį atlyginimą dirbti du kartus daugiau.

Tą patį galima pasakyti ir apie kalbas, esą dėl laisvesnio grafiko šeimos galės geriau derinti šeiminius ir darbinius įpareigojimus. Kaip ten bebūtų, mama vis tiek turės rašyti prašymą, kad darbdavys leistų jai dirbti nevisą darbo dieną. Tačiau darbdavys vis tiek galės su tokiu prašymu nesutikti. Taigi šiuo klausimu ir vėl laimi verslas.

„Kai mes Trišalėje taryboje svarstėme šiuos klausimus, kalbėjome apie lengvatas šeimoms, auginančias vaikus, iš darbdavių nesulaukėme pritarimo. Jie sakė, kad lengvatoms pritartų tik tuo atveju, jeigu už jas mokėtų „Sodra“, – tvirtina K. Krupavičienė.

Anot jos, šis klausimas Trišalėje taryboje taip ir liko neišspręstas. Galutinį verdiktą turės priimti Seimas. Jeigu „Sodra“ atras papildomų pinigų, galbūt mamoms, auginančios vaikus, lengvatas apmokės. O jeigu ne – jaunos šeimos turbūt taip ir liks nieko nepešusios.

Profsąjungos pirmininkė mano, kad dabar svarbiausia diegti saugiklius, kad jaunos mamos neiškristų iš darbo rinkos. Tam reikia daugiau geranoriškumo iš darbdavių pusės. Darbdaviai į jaunas mamas turėtų keisti požiūrį iš esmės.

Trūksta geranoriškumo ir dialogo
Neteisinga, kad moterims įsitvirtinti darbo rinkoje yra sunkiau nei vyrams. Kai moteris jauna, niekas nenori jos priimti į darbą, nes tuoj ištekės, gimdys vaikus. Po gimdymo grįžus į darbo rinką, darbdaviams nepatinka, kad moterys dėl vaikų ligos nuolat ima nedarbingumo lapelius. O kai mamos vaikus užaugina, darbdaviai ir vėl lieka nepatenkinti, nes siūlomam darbui jos tampa per senos.

Pirmininkės nuomone, toks stereotipinis mąstymas yra neteisingas ir jį būtina keisti.

Galbūt būtų sukuriama daugiau naudos, jeigu kas nors pasirūpintų efektyvesniu moterų įtraukimu iš pažiūros į labiau vyriškus darbus. Vieša paslaptis, kad Lietuvoje labai trūksta informacinių technologijų specialistų. Tai kodėl į šią veiklą neįtraukus daugiau moterų? Juk ir jos puikiai valdo technologijas. Tokiu atveju moteris galėtų dirbti iš namų ir kartu prižiūrėti savo atžalą.

„Žinote, darbo rinka keičiasi ir žmogus nuo šiol nebūtinai turi sėdėti kažkokiame biure ir ten dirbti. Tą patį jis gali padaryti ir namuose. Vadinasi, mums visiems tik reikia pradėti plačiau mąstyti. Sudaryti sąlygas, kad jaunas žmogus jaustųsi reikalingas darbo rinkai, tikėtų, jog gali būti kažkam naudingas“, – pabrėžia K. Krupavičienė.

Ji pastebi, kad paprastai už savo teises aktyviau kovoja stiprios moterys, žinančios, kad bet kada gali susirasti geriau apmokamą darbą. Tuo tarpu įgijusios prastesnį išsilavinimą negali būti tokios tikros dėl savo ateities. Būtent jų teisės būna dažniausiai pažeidžiamos. Pavyzdžiui, prekybos centruose dirbančios moterys ne visada gali tikėtis laisvadienio, nes ten darbo grafikas būna suplanuotas iš anksto ir jo negalima keisti kada panorėjus. Galbūt jeigu darbdaviai leistų pasirinkti, kokiomis valandomis dirbti, tuomet atsirastų geresnių galimybių derinti šeimą ir darbą. Moteris galėtų susidaryti sąrašą, kokiu laiku vaiką namie galėtų prižiūrėti tėtis ar močiutė, ir visiems būtų mažiau problemų.

„Manau, visur reikalingas geranoriškumas, dialogas ir valstybės parama. Tik tokiu atveju galima ką nors pasiekti“, – reziumuoja K. Krupavičienė.

Į viršų