Finansų ministerija pateikė siūlymus, kuriuose numatyta riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis. Siūloma nustatyti, kad maksimali sandorių suma neviršytų 3 tūkst. eurų.

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, „būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“. Teigiama, kad įgyvendinus tokį sprendimą pagerėtų savitarpio supratimas, pakiltų pasitikėjimas valdžia.

Nori mažinti „šešėlį“
Finansų ministerijos parengtame projekte rašoma, kad tai daroma atsižvelgiant į ES ir pasaulines tendencijas griežčiau riboti asmenų tarpusavio mokėjimus grynaisiais pinigais dydžius. Be to, taip siekiama kovoti su šešėline ekonomika, kai atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais.

Dar 2015 metais parengtame įstatyme buvo siūloma riboti atsiskaitymus grynaisiais iki 5 tūkstančių eurų, tačiau pataisos į Seimo plenarinių posėdžių salę taip ir nepateko. Beje, Lietuvos bankas jau anksčiau yra siūlęs leisti fiziniams asmenims atsiskaityti grynaisiais tik iki 3 tūkstančių eurų. Siūloma, kad nauji ribojimai įsigaliotų nuo 2018 metų sausio 1 dienos.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narys Laimis Jančiūnas sako, kad Finansų ministerijos intencija gera ir džiugina, nes bando mažinti šešėlį. Abejonių kelia tik būdas. Anot jo, tokios valstybės kaip Liuksemburgas, Airija, Austrija, UK ir kt. neriboja atsiskaitymų grynaisiais ir dėl to yra patrauklesnės verslui.

„Aš neturiu duomenų, kad jose šešėlinė ekonomika būtų didesnė nei pvz. Graikijoje, kur riba yra 500 EUR. Toks ribojimas paveiks legaliai veikiančias įmones, kurios pajamas gauna grynaisiais. Dalis jų išmokėjimus vykdė grynais pinigais, rašydamos kasos išlaidų orderius. Didės jų kaštai, įmonės bus priverstos naudotis bankų ir inkasatorių paslaugomis. Tikėkimės, kad tokių įmonių bus mažai. Iš kitos pusės, remontuojantis būstą ar mokant už nuomą dalis žmonių ir toliau atsiskaitinės grynais ir vengs mokesčių. Kviesčiau ministeriją pagalvoti ne tik apie „bizūno“ principus, bet ir apie „riestainį“, – motyvuoti ir skatinti piliečius mokėti mokesčius“, – komentuoja L. Jančiūnas.

Neįžvelgia didelės naudos
Ką mano apie siūlymą riboti atsiskaitymą grynaisiais, paklausėme ir šiauliečių. Dauguma tokį siūlymą vertina skeptiškai.

„Manau, kad nieko naujo neduos, o tik bankams didesnis pliusas, nes už kiekvieną operaciją dabar ima 1,5 euro mokestį. O kai bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais, bankai patirs daugiau išlaidų, nes reikės darbuotojams atlikti daugiau operacijų, vadinasi, ir mėnesinis krepšelis pabrangs“, – mano Linas.

Algirdui toks siūlymas siejasi su žmogaus laisvių pažeidimu: „Tai būtų tarsi tikras laisvių apribojimas. Nesuprantu, kodėl kitose šalyse žmonės gali atsiskaityti didelėmis grynųjų sumomis, o mes turime to atsisakyti?“

Monika sako, kad jeigu tu pats tuos pinigus uždirbi, tuomet ir pats turėtum nuspręsti, kokią sumą iš karto išleisti: „Kokią teisę žmonės turi aiškinti, ką daryti su savo uždirbtais pinigais. Tai ką, dabar dėl sandorių teks nuolat vaikščioti į banką? Ta riba, mano supratimu, Lietuvoje turėtų būti apie 10 tūkstančių.“

Tuo tarpu Lukas atvirauja, kad toks siūlymas jam visiškai neaktualus: „Gyvename amžiuje, kai netrukus grynuosius ir pinigų išdavimo bankomatus pakeis telefonuose diegiamos elektroninės piniginės. Manau, atėjo metas užmiršti apie atsiskaitymą grynaisiais. Be to, siūloma maksimali sandorių suma yra pakankamai didelė, juk mes, eiliniai piliečiai, apie tokias sumas galime tik pasvajoti, todėl aš čia didelės bėdos tikrai nematau.“