Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomam Priklausomybės ligų centrų (PLC) reorganizavimo projektui. Juo siekiama pagerinti priklausomybės ligų gydymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, reorganizuojant šiuo metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje veikiančius priklausomybės centrus ir optimizuojant jų veiklą. Dar sausio mėnesį SAM ketino pertvarkyti priklausomybių ligų centrų tinklą, siekiant sumažinti pagalbinių darbuotojų skaičių. Tada ministerijos skaičiavimu, daugelyje priklausomybės ligų centrų dirbo per daug pagalbinio personalo, todėl nėra ko stebėtis, kad nelieka vietos svarbiausiems tokio centro darbuotojams – gydytojams psichiatrams, slaugytojams, psichologams ir kitiems specialistams – bei galimybių jų atlyginimams kelti. Tuokart ir Šiaulių priklausomybių ligų centro vadovas Elmantas Pranas Zevertas būgštavo, jog centro ateitis seniai miglota dėl gydytojų trūkumo ir prasto finansavimo, o planuojamos pertvarkos centrą galutinai sunaikintų. Dabar E. P. Zevertas nusiteikęs optimistiškai ir sako, jog centralizuojant priklausomybės ligų centrus visiems bus lygesnės finansavimo galimybės, todėl tikimasi, kad situacija tik gerės.
Optimizuos 5 priklausomybės centrus
Iš 5 Lietuvoje veikiančių priklausomybės ligų centrų turėtų likti vienas koordinacinis centras ir jo padaliniai miestuose. Tokia reorganizacija yra būtina, nes PLC gydymo paslaugas teikia daugiau nei 20 metų, tačiau jų veikla nė karto nebuvo standartizuota ir turi daug skirtumų.
Po reorganizavimo veiks Respublikinis priklausomybės ligų centras prie SAM, kuris teiks gydymo paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, taip pat sergantiems kitomis priklausomybės ligomis. Pagalba būtų teikiama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Bus lengviau organizuoti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją.
Pagrindinis centras, prie kurio bus prijungiami kiti, būtų Vilniaus PLC, kuris šiuo metu turi didžiausius žmogiškuosius išteklius ir pakankamų administracinių gebėjimų, todėl jam būtų pavedama atlikti su reorganizavimu susijusius veiksmus.
Viliamasi, jog įvykdžius reorganizaciją gerės PLC finansavimas. Žmonės, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gaus PSDF apmokamas paslaugas. Tuo tarpu žmonėms, kurių draudimas yra nutrūkęs, gydymo paslaugos bus apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.
Iš permainų tikimasi naudos
Šiaulių priklausomybių ligų centro vadovas E. P. Zevertas sako, kad po reorganizacijos Šiaulių centras taps Vilniaus centro padaliniu, todėl kaip keisis jo vykdomos funkcijos dar neaišku.
„Tikimės, jog permainos visiems bus naudingos, nes tokia yra bendra politinė valia. Jei vadovaus Vilniaus centras, tai tikimės, jog visų centrų struktūra, paslaugos ir jų įkainiai bus suvienodinti. Tačiau tai tik spėlionės, kurios paaiškės vėliau.
Kol kas neįsivaizduoju, kas mūsų laukia, tačiau bet kuriuo atveju visiems dirbti reikės, net jei į centrus ateis dirbti jauni specialistai. Manau, kad optimizuoti priklausomybės ligų centrus jau buvo būtina, nes tik taip galima užtikrinti pakankamą finansavimą tinkamam paslaugų atlikimui. Tačiau reikia nepamiršti, jog pirmiausia šiuose centruose reikia žmogiškųjų išteklių. Būtina sugalvoti būdą, kaip jaunus specialistus prikviesti po studijų atidirbti rajonuose ir galbūt taip užpildyti trūkstamų gydytojų vietas. Tikimės, jog universitetuose dirbantys profesoriai prisidės prie trūkstamų specialistų rengimo ir bus iškeltas kvalifikuotų specialistų atlyginimų klausimas – tik tada problemos bus išspręstos“, – nuogąstavo E. P. Zevertas.
Sėkmingai vykdo veiklą net ir su minimaliais resursais
Šiaulių priklausomybės ligų centras, anot vadovo, sėkmingai veikia jau 17 metų ir net esant sunkiai situacijai, kai trūksta specialistų, o už draustų ligonių kiekį niekas nemoka, dėl to centras patiria nuostolius. Tačiau bet kokiu atveju kiekvienam ieškančiam pagalbos Šiaulių priklausomybių ligų centro durys atidarytos.
„Pastaraisiais metais mūsų gydymo centre pacientų tikrai mažiau, nes ne visus mes galime gydyti. Yra sunkesnių ligonių, kurie esant komplikacijoms turi būti gydomi Nefrologijos ir toksikologijos ir kituose skyriuose atsižvelgiant į gydymo indikacijas, o mes gydome tik priklausomybes. Koją kiša ir tai, kad neturime budinčio gydytojo posto, dėl to ir ligonių kasos neatiduoda mūsų uždirbtų pinigų už stacionarinį draustų ligonių gydymą.
O mes taip dirbame jau 16 metų ir gydytojai budi namuose.
Todėl pastaraisiais metais pacientų aptarnaujame daug mažiau: kažkada priimdavome per metus apie 700–800 pacientų, tai dabar gydome vos 500 jų. Šiemet pacientų gydysime dar mažiau, nes finansavimas gydymui dar mažesnis. Nėra už ką pirkti vaistų, todėl nebus kaip gydyti. Tačiau kol kas sugebame dirbti efektyviai. Neturėdami pakankamai specialistų centre ir gaudami mažą finansavimą, vis tiek esame vieni geriausiai besitvarkančių centrų. Tai parodė 2016 metų audito rezultatai – centro veikla įvertinta gerai“, – džiaugiasi E. P. Zevertas.
Optimizavus centrus planuojama daugiau dėmesio skirti paslaugų teikimui bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais, tačiau, anot E. P. Zeverto, Šiauliuose taip dirbama seniai.
„Bendradarbiaujame ir dirbame kartu su greitosios pagalbos medikais, policija, Probacijos tarnyba. Dirbame su socialiai apleistais žmonėmis. Visa tai, kas planuojama, mes jau atliekame ir dirbame per daug apie tai nesigirdami. Reikia mylėti savo darbą ir daugiau dirbti, o ne girtis. Iki šiol dirbome savo darbus, tačiau jei reikalinga panašius centrus optimizuoti, tai taip ir turi būti padaryta. Nors kalbant apie darbuotojų skaičių, kurį norėta sumažinti, galiu pareikšti, jog mūsų centre visi darbuotojai svarbūs ir, jei nors vieną atleistume, centro veikla sutriktų. Didelė dalis mūsų darbuotojų dirba ne tik savo darbus, bet ir atlieka papildomas funkcijas. Belieka laukti permainų ir pamatysime, kaip viskas bus. Planuojama, jog reorganizacija bus įvykdyta iki lapkričio 1 dienos“, – sako E. P. Zevertas.