Šiauliai ruošiasi įgyvendinti integruotų teritorijų vystymo (URBAN) programą. Jau ne kartą buvo rašyta, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų  Savivaldybės ir valstybės biudžetų šiai programai įgyvendinti bus skirti 24 mln. Eur. Už juos bus įgyvendinama 13 techninių projektų skirtingose miesto vietose. Šiaulių miesto savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius praėjusios savaitės pabaigoje pakvietė šiauliečius padiskutuoti dėl Aušros alėjos ir teritorijos šalia Amfiteatro sutvarkymo. Šiauliečių susidomėjimas nebuvo didelis, bet keltos problemos – aktualios.

Aušros alėja – graži ar patogi?
Rengiamasi skelbti paslaugos pirkimą Aušros alėjos techniniam projektui parengti. Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius suformavo konkurso sąlygas, tačiau siekdamas į šį procesą įtraukti ir gyventojus klausė jų, gal ką pražiūrėjo.

Skyriaus vedėja Rasa Budrytė pristatė, kad Aušros alėja unikali tuo, kad turi išlaikiusi daug istorinės gatvės bruožų, joje yra ne vienas kultūros paveldo objektas ir būsimų projektuotojų prašoma tai įvertinti. Gatvė ir joje esantys objektai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Alėjoje yra kelios viešosios erdvės: prie „Polifonijos“ pastato, prie P. Višinskio bibliotekos, prie Kultūros centro ir Centrinio parko. Architektai savo sprendimus turės derinti su kolegomis, projektuojančiais parko, Kaštonų alėjos teritorijas. Techninis projektas turės spręsti transporto klausimus, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimą. Reikalaujama išsaugoti automobilių stovėjimo vietas, o dar geriau – pagal galimybes suprojektuoti naujas. Aušros alėjoje yra jautrių paviršinio vandens nutekėjimui vietų, teks išspręsti ir šią problemą. Gatvė bus tvarkoma iki pastatų fasadų.

Susirinkusiems gyventojams ir kontoras turinčių įmonių atstovams opiausias klausimas – automobilių parkavimas. Pašnekovai sakė, kad verslas šioje gatvėje yra pasmerktas, nes nėra kur pastatyti mašinų. Prie „Polifonijos“ pastato ir gretimo namo anksčiau buvo leidžiama statyti automobilius, dabar toks leidimas panaikintas. Saugaus eismo komisija nusprendė, kad nesaugus yra automobilių išvažiavimas, ir stovėjimo vietos buvo panaikintos.

Aušros al. 15 namo gyventojas prašė atkreipti dėmesį, kad šis namas, ko gero, vienintelis mieste, kurio gyventojai neturi privažiavimo, prašyta šią problemą išspręsti. Skyriaus vedėja pažadėjo, kad sprendimą ras kito dokumento – detaliojo plano – rengėjai.

Šiaulių miesto garbės pilietis Kazimieras Šavinis pastebėjo, kad rengiant kiekvieną techninį projektą įrašomas reikalavimas įrengti dviračių takus, tačiau taip po gabaliuką juos lipdant nebus sukurta vieningos dviračių takų sistemos. Jam pritarė Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjas Rytis Budrys. Jis atkreipė dėmesį, kad dviračių takas yra įrengtas paralelinėje Aušros alėjai Vilniaus gatvėje – pėsčiųjų bulvare. Dviračių takų tinklas turi būti kvartalinis, tokį taką nebūtina turėti kiekvienoje gatvėje. Be to, laikas išmokti sugyventi dviratininkams ir pėstiesiems. Susirinkusieji siūlė Aušros alėjoje dviračių tako neplanuoti, geriau įrengti platesnį šaligatvį arba automobilių stovėjimo vietas.

Su tuo, kad reikia daugiau parkavimo vietų, nenorėjo sutikti buvęs miesto meras ir vicemeras K. Šavinis.

„Be Vilniaus gatvės, Aušros alėja yra viena gražiausių miesto vietų. Daug kas žavisi ja labiau nei Vilniaus gatve. Tų parkavimo vietų kiek bebūtų, vis tiek trūks. Yra stovėjimo aikštelės, kur automobilius galima palikti“, – sakė šiaulietis.

Ilgai tylėjęs beprasmiška diskusija pokalbį pavadino architektas Vytenis Rudokas. „Vieną kartą pripažinkime, kad mūsų centro struktūra yra sudarkyta. Fiziškai čia mes turime senamiestį ir čia mes neturime vietos labai geriems sprendimams. Šiandien nėra schemų, nežinome galimybių. Kelkime kitokius klausimus – ar tokios erdvės, kaip šiuo atveju Aušros alėja, atitinka mūsų lūkesčius. Kokie prioritetai? Jei darytume analizę, ką daro visas pasaulis, turėtume atsakymus, kokios yra mūsų galimybės. Žinotume, jei darysime taip, turėsime tokias galimybes... Dabar mes sakome: ateikite kas nors ir ką nors padarykite, bet taip, kad mums tiktų. Nebus niekada rezultato. Turime turėti vieningą tikslą. Kažkam kažko iš šios gatvės reikia. Man reikia, kad bet koks svečias atvažiavęs ne eitų šia gatve, o sustotų ir sakytų: fantastika, kaip jie čia gražiai gyvena“, – bandė apibendrinti V. Rudokas.  

Erdvė jaunimui
Dar mažiau šiauliečių susidomėjo Amfiteatro prieigų (teritorijos prie Vilniaus 153A) sutvarkymo projektavimu. Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus vedėja R. Budrytė apgailestavo, kad į pristatymą neatvyko kviestas jaunimas – tiek universiteto, tiek nevyriausybinių organizacijų, nes minėtos teritorijos sutvarkymo idėja – skirti teritoriją jaunimo ir vaikų laisvalaikiui, edukacinei veiklai. Norėjosi išgirsti jaunų žmonių nuomonę, ko jiems reikia.

Projektuojama teritorija užima truputį daugiau nei pusę hektaro. Ją supa daugiabučiai namai, Šiaulių universiteto pastatai, sporto aikštelė su gumine danga.

„Mes matome toje vietoje – vaikų žaidimų aikštelę, susijusią su edukacija. Gal gamtos pažinimo. Taip pat būtų numatyta poilsio vieta ir mamytėms“, – su planais supažindino vedėja.

Šiaulių universiteto atstovas Kęstutis Aukselis ten mato botanikos sodo filialą. Jo manymu, šioje teritorijoje būtų galima pasodinti retus želdinius, čia turėtų ką veikti studentai.

R. Budrytė mano, kad projektuotojai turėtų parinkti vietą atraktyviam meniniam akcentui.

„Matau dviprasmį dalyką. Kaip visada, turime pinigų, nežinome ką su jais daryti. Ar turime idėją? Girdžiu parką, žaidimų aikštelę. Antra vertus, čia gyvenamasis kvartalas. Turime ir į tai atsižvelgti. Reikia gero pasiūlymo. Kaip mes jo ieškome? Skelbiame pirkimą. Duok Dieve, ateis įgalus projektuotojas tai padaryti. O jei neįgalus? Kad būtų kitaip, turime dirbti ilgai ir nuobodžiai. Turime rasti idėją, kito kelio nėra. Kas bus tos teritorijos šeimininkas? Savivaldybė? Reiškia be šeimininko“, – nuomonę išsakė architektas V. Rudokas.

Anot jo, šalia šios teritorijos kažkas turi būti stipraus, kas vykdytų administravimą, turėtų įsipareigojimų.

„Svetimame lauke bandome sukurti kažką nauja. Sukursime oazę, ji bus iš kitos operos, svetimkūnis. Aplink bardakas buvo, bardakas liks. Vienintelis dalykas, su kuo galima teritoriją susieti – amfiteatras. Matau ne specializuotą, o universalų dalyką. Vietoje tos gumos padarykime areną, kur vasarą būtų galima daryti vienus dalykus, rudenį – kitus, žiemą – dar kitus. Turi būti gyva visus metus“, – siūlė architektas.

R. Budrytė įsitikinusi, kad gerai sutvarkytoje aplinkoje destruktyvaus elemento sumažėja. Įgyvendinus projektą objektas mažiausiai 5 metus priklausys Savivaldybei.

Atskiri projektai ar vientisa teritorija?
Tarybos narei Rimai Juškienei kilo klausimas, ar yra Savivaldybėje suburta profesionalų grupė, kuri apie visas rekonstruojamas viešąsias teritorijas mąsto kaip apie vientisą teritoriją, derina tarpusavyje, ar tiesiog yra atskiri projektuotojai ir atskiri projektai.

R. Budrytė paaiškino, kad grupė specialistų labiau seka projektų įgyvendinimo terminus, o visus projektus sujungti į visumą bando Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrius. Nors prisipažino, kad vienu metu dirbti su 13 viešųjų erdvių projektų patirties neturi. Džiaugiasi, kad savo racionaliais patarimais į pagalbą ateina miesto architektai.

V. Rudoko manymu, kol Savivaldybė neskirs pinigų atskira eilute architektūrinei prevencijai, analizei, problematikai, architektūrinių konkursų organizavimui, tol nieko nesigaus.

„Nusileiskime ant žemės. Nieko geriau nepadarysime, kaip apsišluosime už šiuos pinigus, jei nežinome, ką darysime, nors gal šis projektas ir bus išimtis. Tik darykime tai profesionaliai. Pavyzdžiui, dabar pasaulis daro paprastą dalyką: atveža daug lentų ir padaro kompoziciją. Ant jos galima pagulėti ir su kamuoliu pažaisti, dviračiu pasivažinėti. Padarome, apželdiname ir paleidžiame į gyvenimą“, – siūlė viską supaprastinti architektas, pritardamas, kad teritorija turi būti sietina su jaunimu ir universitetu.

Projektavimo užduotys parengtos ir bus paleistos į viešąjį pirkimą. Jame dalyvaus penkios projektuotojų įmonės, atrinktos riboto viešojo pirkimo metu. Dabar iš jų bus atrenkamas nugalėtojas pagal mažiausią pasiūlytą paslaugos  kainą. Tik tarp šių penkių įmonių – šiauliečių nėra. Viena įmonė Kauno, keturios – Vilniaus.

2017 03 13 13

Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų