Nuo liepos įsigaliojus naujam socialiniam modeliui, bus taikomas ir naujas Užimtumo įstatymas. Tai reiškia, kad gali nebelikti viešųjų darbų. Jų nelikus nuolatinio pragyvenimo šaltinio nesusirandantys bedarbiai netektų galimybės retkarčiais papildomai legaliai prisidurti – už minimumą padirbėti bent porą mėnesių.

Atsiras naujų užimtumo programų
„Nuo 2017 metų liepos 1 d., jeigu bus patvirtintas ir įsigalios Užimtumo įstatymas, viešųjų darbų, kaip aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, nebeliks“, – informuoja Šiaulių teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė.

Vietoje jų  numatoma galimybė rengti užimtumo didinimo programas savivaldybių institucijoms, konsultuojantis su socialiniais partneriais, organizacijų ir vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams.

Savivaldybėms numatoma suteikti galimybę rengti užimtumo didinimo programas, pritaikytas prie konkrečių vietos gyventojų poreikių. Šiose programose galės būti numatomos ne tik galimybės įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui būtinų lėšų (viešųjų/pagalbinių darbų organizavimas), bet ir įvairios paslaugos bei priemonės, prisidedančios prie gyventojų užimtumo didinimo. Šių Užimtumo didinimo programų priemonėse galės dalyvauti darbo ieškantys asmenys, turintys bedarbio statusą, t. y. registruoti darbo biržoje.

Pagal Šiaulių miesto savivaldybės 2017 metų 1 pusmečio viešųjų darbų programą – viešuosius darbus antrą šių metų ketvirtį dirbs 40 Šiaulių miesto bedarbių.

Siūlo keisti įstatymus
Viešuosius darbus dirbantys asmenys šienauja valstybinės žemės plotus, tvarko kapines, parkus, šluoja. Todėl pasigirsta nuomonių, kad nebelikus viešųjų darbų gyventojai nukentėtų.

„Nematau nieko blogo, jeigu viešieji darbai atliekami kuo didesniam visuomenės ratui, kai tvarkomas parkas, gatvės. Tik, manau, netikslinga darbuotojus siųsti į mokyklas, darželius. Tokių įstaigų vadovai turi paskirtus biudžetus, todėl patys turėtų susiplanuoti, kaip su esamais finansais išgyventi“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo padalinio vadovas Aleksandras Steponavičius.

Jis abejoja ir viešųjų darbų, skiriamų už nusikaltimus, nauda. Vargu ar teismo paskirstos baudos yra veiksmingos. Ne visi žmonės laiko tai bausme. Didžioji dalis įstatymų pažeidėjų jau yra bent kartą tvarkę viešąsias vietas, jiems tai yra savaime įprastas užsiėmimas. Galbūt kitaip yra su visuomenėje žinomais asmenimis. Turbūt kokiam dailininkui būdų gėda viešai rinkti šiukšles, todėl galbūt kitą kartą jis į tokią situaciją nenorėtų patekti.

A. Steponavičius paaiškina, kad viešuosius ir visuomenei naudingus darbus paprastai dirba tie patys asmenys. Tarp jų yra tiek motyvuotų, tiek nenorinčių dirbti. Pavyzdžiui, kai kurie nuolat rašo pasiaiškinimus, kodėl nebūna darbe. Bandoma tokius asmenis įspėti, bet jie vis tiek elgiasi taip, kaip išmano.

„Manau, iš to labiausiai išlošia valstybė. Jeigu mes žmogų išmetame iš darbo, o vėliau jis išmetamas iš darbo biržos – tuomet žmogus pusę metų nebegauna jokių išmokų ir kompensacijų“, – pabrėžia padalinio vadovas.

Anot jo, galbūt padėtis taptų optimistiškesnė, jeigu pasikeistų įstatymai. Kai kurie bedarbiai mielai susirastų oficialių darbą, tačiau negali to padaryti, nes yra arba prasiskolinę, arba prasilošę. O kam dirbti, jeigu visą algą vis tiek reikės atiduoti antstoliams, todėl iš užburto rato taip ir neišsikapstoma. Arba kai kurie ryžtasi dirbti nelegaliai, pavyzdžiui, vasarą išvyksta pas ūkininkus ir ten uždarbiauja.

„Dalis žmonių kabintųsi į gyvenimą, jeigu antstoliai paprasčiau į viską žiūrėtų. Dabar jie atima septyniasdešimt procentų atlygio, o to likučio nebepakanka normaliam gyvenimui. Jie nemato tikslo dėl kažko plėšytis, nes žino, jog iš tų pinigų neišgyvens“, – akcentuoja A. Steponavičius.

Bedarbiams dirbti neapsimoka
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro visuomenei naudingos veiklos organizatorė Skimutė Murauskienė pasakoja, kad pasigirdus, jog gali nebelikti viešųjų darbų, sunerimo ir užsiimantys visuomenei naudinga veikla: „Mūsų darbuotojai pradėjo galvoti, kad greitai neteks darbo, tačiau tai yra netiesa. Neliks viešųjų darbų, tačiau apie visuomenei naudingą veiklą kol kas valdžia nieko nekalba.“

Specialistės teigimu, žmonės vis dar viešuosius darbus painioja su visuomenei naudinga veikla, o tai reiškia ne tą patį. Viešuosius darbus už atlyginimą skiria darbo birža. O už visuomenei naudingos veiklos atlikimą atlygis nėra mokamas. „Mes neturime nei balso, nei pagrindo aiškinti gerai ar blogai, kad gali nebelikti viešųjų darbų. Tačiau jog mes darbo biržai esame lyg šuniui penkta koja, tai faktas. Jeigu žmogus sulaukė paskirtos dienos apsilankymui darbo biržoje, jis turi mesti visus mūsų darbus, jog ten pasirodytų“, – pasakoja specialistė.

Kita bėda – viešuosius darbus atliekančių darbuotojų reikia ne visiems. Daugelis įstaigų žmonių su paskyrimais norėtų gauti metų pradžioje, kai įstaigos savo finansus dar yra linkusios taupyti. Paradoksalu, tačiau tuo metu darbuotojų būna mažiausiai. Daugiausiai paskyrimų sulaukiama rudenį.

S. Murauskienė net neabejoja, kad žmonės taptų laimingesni, jeigu gyventų ne iš pašalpų, bet patys susirastų geriau apmokomą darbą. Anot jos, kai kurie sutiktų dirbti ir už minimumą, tačiau rasti darbą – ne taip jau paprasta: „Valdžia nesudaro tinkamų sąlygų. Išlaikyti šeimą, sumokėti mokesčius už gautą minimumą yra labai sunku, kitoms išlaidoms – praktiškai nieko nelieka. Galbūt todėl kiti nusprendžia iš viso nedirbti.“