Nuo apynasrio alkoholio vartojimui prie saldumynų. Cukraus mokestis paskatintų gyventi sveikiau, mano šalies valdžia. Tuo metu žmonės piktinasi, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turi daugybę kitų svarbesnių problemų, o, žiūrėk, ji „gerinama“ mokesčiais. Sumanymą kritikuoja ir specialistai.

Kokiam cukrui – pridėtiniam, grynam ar skystam?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas cukraus mokesčio sumanymą vertina kaip vieną prastesnių idėjų. Panašu, niekas iš tiesų dar nežino, kokiems produktams mokestis bus taikomas.

Ž. Šilėnas išvardija priežastis, kodėl toks mokestis yra neprotingas. „Pirma, jį moka ne cukraus gamintojai ir ne pardavėjai, ir net ne saldžių produktų gamintojai, o vartotojai. Tad tai yra ne cukraus mokestis, o mokestis maisto vartotojams“, – sako jis.

Kyla klausimas, kas iš tiesų bus apmokestinta? Produktai, turintys daug cukraus, ar tokie, kuriuose daug pridėtinio? Pavyzdžiui, džiovintos spanguolės cukruje – kokia tai kategorija?

„Logika, mano galva, šio mokesčio yra baisi ir ciniška: žmonės, gaunantys aukštas pajamas, saldainius renkasi ne dėl to, kad jie pigūs ,ar pagal kainą. Jeigu mokestis bus įvestas ir saldžios prekės pabrangs, tuomet labiausiai tai pajus žmonės, turintys žemas pajamas. Būtent į tuos žmones šis mokestis nutaikytas. Tikrai nereikėtų to šalyje, kur žmonės didėjančias maisto kainas įvardija kaip vieną iš didžiausių problemų. Jie ir taip nėra  patenkinti kainomis“, – sako Ž. Šilėnas.

Valdžia, matyt, galvoja, kad apmokestinus saldainius, vartotojai ims pirkti sveikus maisto produktus, kurie nėra pakaitalas šokoladui ar saldainiams. Sveikas maistas, daržovės, vaisiai nėra saldumynų pakaitalas. Jeigu užsimanote ko nors saldaus, greičiausiai ieškote skyriaus, kuriame nusipirksite šokolado, sausainių ar kitų saldumynų.

O jeigu bus pasirinkta tik siaura prekių grupė, kaip antai saldūs gazuoti gėrimai, tai žmonės ims pirkti saldžius negazuotus, jogurtus ar kitus gėrimus – ir tada nebus jokio rezultato, jokių teigiamų pokyčių sveikatai, mano Ž. Šilėnas.

„Jeigu, tarkime, būtų įvestas mokestis, priklausantis nuo cukraus koncentracijos produkte, ir mokestis būtų didelis, žmonės ieškotų alternatyvų. Viena iš jų – apsipirkimas užsienyje. Danijoje 2011 m. buvo įvestas mokestis riebiam (kurio sudėtyje yra transriebalų) maistui – danai ėmė pirkti tuos pačius produktus pigesnėse parduotuvėse Vokietijoje. Tad po kelerių metų šalis šį mokestį atšaukė“, – sako Ž. Šilėnas.

Ne apmokestinti, o ugdyti
Maisto technologė, mitybos specialistė Raminta Bogušienė primena, kad didelį kiekį cukraus suvartojame ne tik per saldumynus ir saldžiuosius gazuotus gėrimus, bet ir per sūrius produktus, ir netgi duoną.

Vis dėlto gazuoti saldūs gėrimai neturi būti vartojami kasdienėje mityboje, nors pasitaiko, kai reklama sako, kad ideali šeima, susirinkusi prie pietų stalo, esą taip ir liks nepatenkinta maistu, jei nebus kuo „skaniai“ numalšinti troškulio.

Galbūt riboti yra gerai?

Specialistė mokesčiui nepritaria – pasirinkimo galimybių ribojimas žmonių sveikatos iš esmės nepagerins. Pirmiausiai turime ugdyti žmogaus sąmoningumą. Viskas, kas yra drastiška, draustina, neduoda gerų rezultatų – uždraustas vaisius visuomet yra saldesnis.

Kokia išeitis? R. Bogušienė įsitikinusi, kad svarbu kelti visuomenės sąmoningumą. „Žmonėms reikia perteikti vaizdžiai realią pridėtinio cukraus žalą, parodyti, kur slepiasi cukrus, plėsti jų požiūrį. Tuo tarpu maisto pramonei neleiskime tuščio turinio supakuoti į blizgantį popierėlį ir pridėti ekologiškų maisto produktų ženklų. Labai svarbu, kad jie investuotų ne į rinkodaros gudrybes, bet į kūrimą kokybiškų ir sveikatai palankių maisto produktų“, – imtis priemonių skatina maisto technologė R. Bogušienė.

Ji pastebi: nors mokyklose bei darželiuose šie gėrimai draudžiami, šeimos kasdienio valgio metu vartoti jų nevengia. „Žmonės turi suprasti, kokią įtaką sveikatai daro cukrus. Tik teisės aktų pakeitimais pokyčių nepasieksime, lygiagrečiai privalu ugdyti žmones, plečiant požiūrį, skatinti  pasirinkti sveikesnį produktą“, – sako specialistė.

Šalia ugdymo turėtų atsirasti ir tinkamos sąlygos, kurios skatintų gerti vandenį. Pavyzdžiui, į kavinę užėjęs klientas galėtų nemokamai atsigerti, o ne už daugiau nei kelis eurus pirkti ąsotį vandens. „Mokyklose ir darželiuose privaloma, kad vaikas galėtų laisvai atsigerti vandens –  ne tik valgykloje geriamasis vanduo vaikams ranka turi būti pasiekiamas. Kita vertus, visos informacijos, kuri skatina vartoti tam tikrus saldžius produktus, neuždrausime. Tačiau galime pasidžiaugti, kad šiuolaikinis jaunimas yra sąmoningesnis, jis puikiai supranta, koks maistas yra nesveikas. Jaunimas mokės atsirinkti, kuo numalšinti troškulį įvertindamas produkto palankumą sveikatai“, – teigia R. Bogušienė.

Į viršų