Lietuva prisideda prie Pasaulinės sveikatos organizacijos tikslų pašalinti tymus, raudonukę ir įgimtą raudonukės sindromą pasaulyje. Vykdo aktyvią šių ligų epidemiologinę priežiūrą bei skatina sustiprinti gyventojų kolektyvinį imunitetą, siekiant padidinti skiepijimo apimtis mažiausiai iki 95 proc. lygio.
Per 2016 metus Lietuvoje užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų 9 vaikams (nuo 1 mėnesio amžiaus iki 1 metų) ir 13 suaugusiųjų (nuo 25 iki 43 metų). Kauno apskrityje registruoti du tymų atvejai (susirgo vienas vaikas ir suaugęs asmuo), tačiau 2015 m. sirgo net 30 Kauno apskrities gyventojų. Tymų protrūkiai registruoti Vilniaus (2013 m.) ir Tauragės (2016 m.) apskrityse. Dauguma susirgusiųjų protrūkių metu – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, tėvams atsisakius arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi skiepas jiems dar nepriklausė pagal amžių.
Paskutiniai pavieniai raudonukės atvejai Lietuvoje registruoti 2013 m., o Kauno apskrityje – 2005 m.
Išberti ir karščiuojantys – tiriami dėl tymų ir raudonukės
Tiek tymai, tiek raudonukė yra ūmios virusinės užkrečiamosios ligos, pasireiškiančios karščiavimu ir dėminiu-mazginiu odos bėrimu, kuris yra būdingas ne tik minėtoms ligoms, bet ir kitiems infekciniams susirgimams, kaip pvz.: skarlatina, vėjaraupiai, įvairios enterovirusinės infekcijos.
Tymai didžiausią riziką kelia nesirgusiems, neskiepytiems ar nepilnai skiepytiems kūdikiams, nėščiosioms ir prislopinto imuniteto asmenims bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Raudonukė vaikams – nesunki liga, visi klinikiniai simptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos, tačiau didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims. Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Jei susirgimas tiek vaikui, tiek suaugusiajam pasireškia į tymus ar raudonukę panašiu bėrimu ir karščiavimu, saugant kitus visuomenės narius būtina kreiptis į gydytojus dėl gydymo paskyrimo ir tymų ir raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Asmens sveikatos priežiūros specialistai, įtarę minėtų ligų atvejus, taip pat visų kitų susirgimų, pasireiškiančių bėrimu ir karščiavimu atvejais, privalo imti ėminius (kraujo, ar šlapimo, ar nosiaryklės tepinėlį) laboratoriniam ištyrimui dėl tymų ar raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Šie tyrimai gyventojams atliekami valstybės biudžeto lėšomis, tad nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei pacientui tai nekainuoja.
Norint išvengti tymų ir raudonukės – skiepai
Primename, kad vienintelė efektyvi priemonė galinti suvaldyti tymus ir raudonukę yra profilaktinis skiepijimas. Įskiepijus dvi tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga. Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, paskiepijant ne mažiau 95 proc. asmenų (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų). Lietuvoje vaikai, nuo tymų ir raudonukės skiepijami valstybės biudžeto lėšomis pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15–16,5 mėn. pirmąja tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze.
Šia kombinuota vakcina taip pat rekomenduojama pasiskiepyti suaugusiesiems keliaujantiems į didelio tymų endemiškumo šalis, (pvz.: šiuo metu tymų protrūkiai registruojami Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir kt.), taip pat sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių įstaigų ir vaikų ugdymo įstaigų darbuotojams, jei jie nėra anksčiau paskiepyti (darbdavio lėšomis). Suaugusieji nuo tymų ir raudonukės skiepijami asmeninėmis lėšomis. Visiems norintiems pasirūpinti savo ir savo vaikų apsauga nuo tymų ir raudonukės rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Parengta pagal SAM informaciją
