Šiauliuose, kaip ir visoje Lietuvoje, gausu įvairiausių parduotuvių ir vis atsidaro naujų, nors užsidaro jau ir kelerius metus veikusių. Tai turėtų džiuginti, nes atrodytų, kad dėl konkurencijos tarp jų turėtų mažėti kainos – bent pirmojo būtinumo prekių. Tačiau, deja, taip nėra. Kodėl?

Kainų skirtumai šokiruoja
Štai praėjo metai po „kalafiorų revoliucijos“, sukėlusios skandalą viešojoje erdvėje, milžinišką diskusiją ir pasipiktinimą socialiniuose  tinkluose.  Žmonės piktinosi dėl „išpūstų“ maisto produktų ir paslaugų kainų ir net prisijungė prie didžiųjų prekybos centrų trijų dienų boikoto akcijos.

Tai apnuogino problemą, kad Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios sistemos, kuri užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp prekybininkų.

Kainos neretai taip „išpučiamos“, jog net šiurpu.

Pirkimo ir kainų palyginimo portalo Pricer.lt duomenimis, jeigu praėjusiais metais brangiausias kalafioras kainavo 3,49 euro, tai šiandien jo kainos svyruoja nuo 1,44 iki 1,99 euro. Nors šiandieninė kalafioro kaina nebestebina kaip anksčiau, užfiksuota, kad balandį, palyginti su kovu, pigiausių prekių krepšelis pabrango visose parduotuvėse.

Pigiausių produktų reitingas rodo, kad nuo metų pradžios reitingo pozicijas labiausiai gerino tikrai ne tos parduotuvės, kurios  garsiausiai šaukia apie „kasdien mažinamas kainas“, arba  yra tituluojamos pigiausiomis.

Įspūdingiausi kai kuriose parduotuvėse pigiausių produktų kainų šuoliai (palyginus su sausio mėnesiu): juoda duona be priedų pabrango 94,8 proc., pomidorai  – nuo 47 iki 87 proc., malta skrudinta kava – 73,6 proc. ir t. t.

Tinklų kainodarą vertina neigiamai
Žmonėms, aišku, nepatinka ir tai, kad tos pačios prekės skirtinguose prekybos centruose kainuoja nevienodai. Tačiau dar labiau juos erzina, kai produktų kainos skiriasi to paties tinklo parduotuvėse.

Tai nurodė beveik 70 proc. Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso užsakymu atliktos apklausos dalyvių.

Apklausos tikslas buvo nustatyti, kaip Lietuvos gyventojai vertina prekybos tinklų kainodarą, kai skirtingose to paties tinklo parduotuvėse tie patys produktai kainuoja skirtingai.

67,8 proc. respondentų pažymėjo, kad jie tokią praktiką vertina neigiamai, 11,6 proc. – teigiamai. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo penktadalis apklaustųjų. Kainų skirtumais to paties tinklo parduotuvėse labiau buvo nepatenkinti didesnes pajamas uždirbantys asmenys.

„Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie kai kurių prekybos tinklų praktikas skirtingose to paties tinklo parduotuvėse taikyti skirtingas kainas. Atlikę tyrimą, pamatėme, kad dauguma vartotojų neigiamai vertina tokius prekybininkų veiksmus. Akivaizdu, kad gyventojai tiesiog baiminasi, jog taikydami skirtingą kainodarą, prekybininkai gali manipuliuoti kainomis“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys Kęstutis Kupšys.

Pasak K. Kupšio, pirkėjai tikisi, jog atėję į bet kurią parduotuvę tuo pačiu pavadinimu, jie už tas pačias prekes ir mokės vienodai. Todėl prekybos tinklai turėtų taikyti vartotojui aiškesnę ir skaidresnę kainodarą.

Vieni išeina, kiti ateina
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas sako, kad yra normalių ir objektyvių priežasčių, kodėl gali skirtis kainos. Atsižvelgiant į parduotuvės vietą, pirkėjų srautus, jų poreikius ir pirkimo tendencijas, parduotuvių formatus, prekių asortimento kainos gali būti nevienodos. Prekės vienoje parduotuvėje gali būti parduodamos mažesne kaina nei kitoje, jei produkto galiojimo terminas eina į pabaigą, prekė išimama iš asortimento, likęs nedidelis prekės likutis, konkreti prekė yra išparduodama ir t. t.

„Panašūs produktai skiriasi savo „brendais“ ar prekiniais ženklais. Plius – skirtingos parduotuvės taiko skirtingą rinkodarą, taikosi į vis kitus klientus. Panašūs produktai skirtingai kainuoja visame pasaulyje, jokio stebuklo čia nėra“, – komentavo Ž. Šilėnas.

Kalbama, kad birželio mėnesį duris užvers keturios Lietuvoje veikiančios „Prisma“ parduotuvės ir be darbo liks maždaug 300 žmonių. Tačiau tikėtina, jog juos greitai išgraibstys kiti prekybos tinklai. Štai jau dabar viešai eskaluojama esą vienam prekybos tinklui pasitraukus, jo vietą užims kitas.

„Visiškai normalu, kad vieni prekybos tinklai traukiasi arba išeina, o kiti – užima jų vietą. Parduotuvės konkuruoja ir ne visoms pavyksta konkurencinėje kovoje išsilaikyti“, – pabrėžė instituto prezidentas.

Be to, anot jo, vartotojams tik geriau, kai turi galimybę rinktis, kur apsipirkti. „Iš vartotojų pusės galiu pasakyti, kad kuo daugiau parduotuvių – tuo nuo to mums geriau ir patogiau. Pavyzdžiui, jeigu parduotuvė yra šalia namų, mums nereikia niekur toli eiti. Jeigu nepatiko prekė vienoje parduotuvėje, galima nueiti – į kitą. Tai ypač patogu vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie neturi automobilio.“

Pašnekovo nuomone, dėl skirtingų kainų nereikia kelti panikos. Jau nuo senų laikų žmonės žinojo, jog vienur tą pačią prekę galima įsigyti pigiau, kitur – brangiau. Turbūt visi pamena laikus, kai šeštadieniais eidami į turgų pirmiausia pasižiūrėdavo, kas, už kiek ir ką parduodavo, ir tik po to pirkdavo. Tą patį reikėtų daryti ir šiandien lankantis prekybos centruose. Pasižiūri, kuri prekė kainuoja pigiau, ir tik tada ją perki.

Žemų kainų ieško ne visi
Paradoksaliausia, kad rasti produktų žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau kainas jie sužino pakankamai skirtingai.

Vieno tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų leidinių, tačiau net trečdalis tokiai paieškai skiria daugiau laiko ir aplanko kelias skirtingas parduotuves. Ir ši tendencija būdinga ne vien senjorams ir gyventojams su mažiausiomis pajamomis.

Dar 36 proc. pirkėjų informaciją apie kainas seka internete, spaudoje bei televizijoje, o tokia pati dalis žemiausių kainų ieško konkrečios parduotuvės lentynose.

16 proc. lietuvių apie nuolaidas ir išskirtinius pasiūlymus sužino iš draugų, o 15 proc. žemiausiomis kainomis apskritai nesidomi.

Reikšmingos dalies pirkėjų pasiryžimą apsilankyti keliose parduotuvėse prekybininkai aiškina savotiška nuolaidų medžiokle.

Įdomu, kad žemiausių kainų skirtingose parduotuvėse dažniausiai ieško turintieji aukštesnes pajamas. 36 proc. gyventojų, kurių vienam šeimos asmeniui per mėnesį tenka daugiau nei 500 eurų pajamų, ieškodami nuolaidų ir akcijų, keliauja po skirtingas parduotuves. Tuo metu prekybos tinklų nuolaidas skelbiančius leidinius dažniausiai peržvelgia asmenys, kurių vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka 201-300 eurų pajamų.

Žemiausių kainų lankydamiesi skirtinguose prekybos centruose dažniausiai ieško 36-45 metų amžiaus pirkėjai, o ne daugiau laiko paprastai turintys senjorai.

Migruoti tarp prekybos centrų mažiausiai linkę jauniausi – 18-25 metų amžiaus – pirkėjai. Mažiausių kainų visai neieškantys dažniausiai teigė studentai ir moksleiviai (27 proc.), aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (21 proc.).

Rinkinukas barščiams be mėsos – 4,90 euro!  
Artūro STAPONKAUS nuotr.