Lietuvai dėl kitą savaitę jos atstovų ketinamos pasirašyti Europos Sąjungos (ES) valstybių fiskalinės drausmės sutarties nebūtina keisti Konstitucijos. Tam pakaktų daryti Konstitucijos pataisas, o pasirašius sutartį kreiptis į Konstitucinį Teismą, mano Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesorius Egidijus Kūris.

Tokią poziciją konstitucinės teisės ekspertas išsakė penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje "Euro zonos krizė ir gilesnė ES ekonominės politikos integracija: pasekmės Lietuvai", komentuodamas naujosios fiskalinės drausmės sutarties suderinamumą su Konstitucija.

"Jeigu mes inkorporuojame į konstitucinę sistemą, tai reikalingos Konstitucijos pataisos. Tai, kas Lietuvoje pavadinta konstituciniais įstatymais, ir mes vieną tokį turime dėl žemės įsigijimo užsieniečiams, (...) tai čia yra lietuviškas nesusipratimas ir labai nevykęs pavadinimas pačioje Konstitucijoje. (...) Tai nebūtų Konstitucijos keitimas, jeigu mes eitume šituo keliu. Mano manymu, reikia daryti pataisas Konstitucijoje", - sakė E. Kūris.

Teisininkas paminėjo, kad sistemiškai reiktų peržiūrėti daugelį Konstitucijos nuostatų. Jis detalizavo, kad turėtų būti peržiūrėti Konstitucijos 67, 127, 128, 124, 130, 131, 132 straipsniai, susiję su biudžeto procesu.

E. Kūrio vertinimu, Lietuvos biudžeto procesas, kurio formalioji dalis apsiriboja 75 dienomis, kai Vyriausybė teikia biudžetą, o Seimas tvirtina, matyt, keistųsi, ypač jeigu jį dar bus reikalinga derinti su Europos Komisija.

"Biudžeto kontrolės klausimas, įskaitant valstybės kontrolės funkciją, čia galbūt mažiausiai problemiškas dalykas. Na ir tas vadinamasis automatinis peržiūrėjimas arba automatinis sureagavimas, kuris numatytas šitoje sutartyje. Tai visos nuostatos, jų santykis su šita sutartimi turėtų būti kažkokiu būdu įvertintas", - aiškino E. Kūris.

"Bijau, kad su šita sutartimi gali kažkas atsitikti, kai kas nors ims ir pasakys, kad mums nereikia keisti Konstitucijos, žinot, čia vieną kitą įstatymą pataisysime arba kokį konstitucinį įstatymą priimsime. (...) Dabar ką reikia daryti - iš tikrųjų nepatarčiau, tai yra labai rimtos, kruopščios analizės reikalas. Manau, kad labai neblogas dalykas būtų, jeigu vis dėlto pasirašius tą sutartį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, Konstitucija tokią procedūrą numato, išankstine tvarka, kad KT išaiškintų, ar yra kokių nors prieštaravimų kuriai nors Konstitucijos nuostatai. Turėkime galvoje, kad tokiu atveju laikas yra labai nedidelis. Manau, kad KT paskubėtų, tas paskubėjimas tikrai nebus per savaitę ar mėnesį, jisai turbūt tą bylą išspręstų ne eilės tvarka arba per 3-4 mėnesius. Tai tikriausiai būtų įmanoma padaryti, bet jeigu KT duos užuominą, kad reikia keisti kokias nors Konstitucijos nuostatas, tai tokiu atveju Konstitucijos keitimo procedūra yra ganėtinai ilga, ir nežinau, ar suspėsime iki 2013 metų sausio 1 dienos - tos datos, kuri yra ir įrašyta", - dėstė teisininkas.

Reziumuodamas E. Kūris sakė, kad šioje situacijoje Lietuva teisine prasme yra "labai dideliame neapibrėžtume".

"Yra du keliai. Vienas dalykas: atmesti tuos visus neapibrėžtumus, numoti į juos ranka ir sakyti: "darom kaip darom". Kitas kelias yra vis dėlto garbingai eiti ir bandyti išsiaiškinti santykius su savo valstybės Konstitucija. Juo labiau, neabejoju, kad jeigu ne mes tai padarysime arba mes to nedarysime, tai vis dėlto Europoje atsiras valstybių, kurios tą dalyką darys", - apibendrino konstitucinės teisės ekspertas.

ELTA primena, kad sausio 30-ąją Briuselyje įvykusioje neformalioje Europos Vadovų taryboje ES šalių lyderiai sutarė dėl naujos finansinės drausmės sutarties, kuria įsipareigojama siekti subalansuoto ar perteklinio biudžeto. 25 iš 27 ES šalių nusprendė pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, kuria siekiama sugriežtinti biudžeto drausmę. Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti Vokietijos pasiūlytą planą, pagal kurį numatytos automatinės sankcijos už biudžeto deficito limito viršijimą.

Naująją sutartį pasirašiusios valstybės į savo nacionalines konstitucijas privalės įtraukti "auksinę taisyklę", kuria siekiama sugriežtinti biudžetų drausmę.

Sutartis galios visoms 17-ai euro zonos valstybių ir bet kuriai kitai ES valstybei, kuri norės ją pasirašyti. Iš pradžių aptarti ir įvertinti šią sutartį sutiko visos valstybės narės, išskyrus Didžiąją Britaniją.

Planuojama, kad ES fiskalinės drausmės sutartis įsigalios 2013-ųjų sausio 1 d.

Eltos inf.

Į viršų