Nuo mažens angelų kolekcionavimu užsiiminėjęs šiaulietis Rytis Milkintas laikui bėgant šį savo hobį pavertė savotišku darbu – kolekcionavimas jaunąjį šiaulietį privedė prie skulptūros meno. Viešąjį administravimą Šiauliuose studijuojantis Rytis prieš dvejus metus įgyvendino savo svajonę – atidarė vienintelį tokį Lietuvoje Angelo muziejų, kuriame eksponuojama per 500 angelų skulptūrų. Šį penktadienį Žaliūkių malūnininko sodyboje jaunuolis visuomenei pristatė jau 16-ąją autorinę parodą. Apie ją ir patį skulptūros amatą kalbamės su jaunuoju Šiaulių menininku.

– Kodėl angelai?
– Nuo maždaug 10 metų renku angelus, taigi pirmiausia atsirado idėja juos kolekcionuoti. Vėliau jie vis plaukė į namus ir jų kiekis didėjo. Dabar jau aštuonerius metus kuriu, dirbu su skulptūra, tai todėl angelai persikėlė į kūrybą.

O angelai būtent todėl, kad jie mums visada padeda, jie kiekvieną dieną paneša ant savo sparnų. Nežinau, gal skamba labai dvasingai, bet savo tikėjimą vertinu normaliai. Gaminu juos tada, kai turiu kažkokią idėją, kai turiu gerą nuotaiką, mane supa tinkama atmosfera.

– Kas paskatino įkurti Angelo muziejų?
– Tai kaip jau minėjau, keliavo tie angelai pas mane į namus: tai senelis padovanodavo ar giminaičiai iš kur nors parveždavo, tai taip kilo mintis juos rinkti. Vėliau, kai tų angelų daugėjo, natūralu, kad atsirado mintis, jog rinkti kolekciją plačiau. Jau antroje klasėje įvardijau, kad mano svajonė yra įkurti angelų muziejų ir prieš 2 metus ta svajonė išsipildė.

Kolekcija labai didelė, didžiausia angelų kolekcija Lietuvoje, kurią sudaro apie 500 angelų. Man džiugu, kad ji nuolatos plečiama. Mintis dėl muziejaus įkūrimo, tai tiesiog norėjosi pasidalyti savo ir kitų menininkų darbais su visuomene. Kolekcija nėra mobili ir nekeliauja iš miesto į miestą, tačiau mano darbai dalyvauja įvairiose, tiek autorinėse, tiek bendrose parodose, tai keliauja nestovi vienoje vietoje. Dabar mano darbų Angelo muziejuje yra iki 20, kartais lieka tik keli, kai iškeliauja į kitas parodas, tačiau visuomet grįžta namo.

– Papasakokite apie skulptūrą.
– Į drožybos kelią atvedė technologijų mokytojas „Juventos“ mokykloje, tai šį momentą įvardyčiau kaip pradžią. Tačiau daugiau, kad turėčiau specialų mokytoją, kuris mane mokytų tai daryti, ar eičiau į specialią mokyklą, tai tokių dalykų nebuvo. Šeimoje su menais nelabai kas susiję – na, prosenelis šiek tiek dirbo su medžiu, bet tai nebuvo skulptūra.

Angelus gaminu iš liepos, nes ji pati minkščiausia, todėl su ja lengviausia dirbti. O iš medžio dirbu todėl, kad skulptoriams tai yra tradiciškiausia medžiaga. Taigi tiesiog norėjau tęsti tradicijas. Būna, kad gaunu privačių užsakymų, bet nelabai leidžiuosi į tą komerciją, veikiau jau dovanoju juos muziejams.

Angelų skulptūrų gamyba daugiau yra mano pomėgis, o ne tikslas užsidirbti.

– Kuo išskirtinė dabartinė tavo paroda?
– Per pastaruosius šešerius metus tai bus jau 16-oji autorinė mano paroda, kurioje eksponuojama 15 naujų mano darbų. Mano gaminamos skulptūros yra kamerinio dydžio – iki 40 centimetrų.

Paroda išskirtinė, nes ji šiek tiek retrospektyvinė. Šiaulių mieste jau pakankamai retai kažką eksponuoju, dažniausiai mano darbai keliauja į kitų miestų parodas. Buvo ir Vilniuje, Kelmėje, Biržuvėnų dvare, Pasaulio žemaičių tautodailės parodoje. Taip pat vežiau juos į Lenkiją, kitais metais vešiu į Latviją. Žodžiu, kūrybinis procesas niekada nesustoja.

Mano kuriami angelai taip pat yra išskirtiniai – jie, kitaip negu kitų kūrėjų, nėra statiški. Dažniausiai angelai vaizduojami nieko neveikiantys. O mano visi, jeigu taip galima pasakyti, kažką veikia, tai galima pasakyti ir iš jų pavadinimų: yra atnešantis pavasarį, saugantis tautos praeitį, atostogaujantis. Jie visi yra kažkokiame veiksme, o tai nėra tradicinis jų vaizdavimas.

– Kokie planai?
– Penktadienį atidaryta mano paroda Žaliūkių malūnininko sodyboje. Pasakysiu taip – prieš metus jau  daugiau mažiau žinai, ką daryti kitais metais, taigi ir šitai parodai rengiausi seniai. Tai tie ateities planai jau daugiau mažiau žinomi – kitais metais jau sudaryti sąrašai, kada kur kokią parodą darysiu. Laikas, aišku, stumdosi, bet preliminariai jau žinau.

Žinote, kiekvienas menininkas turi savo sritį. Anksčiau ne tik angelus drožiau, bet suradau savo sritį. Ir dirbsiu, kol turėsiu idėjų. Bendraudami su kitais menininkais kartais padiskutuojame, kodėl kiti menininkai daug ir sunkiai dirba, o to vadinamojo pripažinimo nepasiekia.

Tai aš sakau taip: reikia ne kurti, o gyventi menu. Tokia mintimi vadovaudamasis tik ir gali kažko pasiekti.

2016 08 12 29

2016 08 12 28

Jaunasis Šiaulių skulptorius R. Milkintas pristato jau 16-ąją savo autorinę angelų parodą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Į viršų